Tė njihemi me njerėzit e veēant nė mesin e emigracionit shqiptar nė shtetet pėrendimore
Shqiptarėt po mbarojnė katėr dekada qė filluan tė emigrojnė me njė fluks tė madh pėr nė
shtetėt e pėrendimit tė shtrėnguar fillimisht pėr shkaqe politike dhe ekonomike tė asaj kohe:
1.Themi pėr shkaqe politike duke pasur parasysh se paknaqėsia e popullit shqiptar nė vitin 1968 shprehu demonstrativisht kėrkesat e veta pėr pa drejtėsitė e regjimit jugosllav ndaj popullit shqiptar tė Kosovės, qė me forcė dhe nė formė dinake mbeti nėn administrimin e sajė , dhe u nda nga Shqipėria dhe pjesėt tjera shqiptare qė akoma kanė mbetur
problem i pa zgjidhur nė shtetet e ballkanit siē ėshtė Greqia,Maqedonia,Mali i zi,dhe Lugina e Preshevės nėn okupimin e Serbisė sė sotshme. e banuar me shqiptarė.Prandaj shqiptarėt me kėto ngjarje filluaun qėtė bėhen faktor destabilizues pėr Jugosllavinė artificiale tė asajė kohe
,prandaj u larguan qindra dhe mijėra shqiptar pėr shkaqe sigurie emigruan nė shtetet e Europės perėndimore.
2.Themi pėr shkaqe ekonomike sepse, Kosova ishte nje vend me njė ekonomi tė varfur dhe e eksplatuar nga pushtuesi dhe pėr ta zbutur situatėn politike ish regjimi jugosllav i nxorri nga Kosova njė numėr tė madh qytetarėsh , gjėja pėr punė,por qėllimi ishte siē cekum ma nalt
thyrjen e revoltės shqiptare tė udhėhequr nga student, intelektual dhe puntorė pėr kėrkesat e veta pėr shėndrrimimin e statusit nga nje krahinė autonome nė njė Republikė tė pavarur tė
Kosovės . Ajo kohė e viteve 70'ta nxorri nga Kosova tė gjitha kategoritė e njerzėve edhe intelektual por dominomte fuqia puntore ,puntorėt e krahut rrugėve dhe kanaleve tė shteteve tė perėndimit qė fatkeqėsisht u llogaritshin si jugosllav nga administratat e kėtyre shteteve
siē ishte Gjermania,Zvicėrra,Austria,Franca Belgjika etj ,qė kishte shqiptarė tė pėqendruar ma tepėr.Nga kjo kohė dolėn nė skenė shumė intelektual tė fushave tė ndryshme politike, kulturore dhe ekonomike qė u bėnė faktor dominant pėr interesin e Kosovės pėr ta ndėrkomtarizuar ēėshtjen e Kosovės pran faktorit ndėrkombetar pėr ēlirimin e sajė nga okupatori serbo-sllav,deri nė pavarėsinė e sajė, dhe nė fushėn e kulturės qė sot njihen dhe evidentohėn ne shtetet e Europės njė numėr i madhė intelektualesh, si mjek ,ingjinjer krijues muzikant dhe biznismen qe janė duke e ndihmuar Kosovėn nė fusha tė ndryshme politike, kulturore, ekonomine etj , qė fatkeqėsiht menagjohet shumė keq nga qeveritarėt aktual por edhe ata te maparshėm!?
Ariana ka lindur ne vitin 1982 nė qytetin e Prishtinės ku nė moshėn femijėrore prinderit e saje
zgjodhen qytetin pitoresk tė Prizreninpė te jetuar dhe lanė Prishtinėn.
Ariana Krasniqi mbaroj shkollimin e mesėm tė muzikės nė shkollė "Lorenz Antoni "nė Prizren.Nė piano ushtrimet e para ka filluar qysh nė moshėn fėmijėrore por pasioni i saj ma i thksuar ishte nė moshė 12-vjeēare,ku mėsimet e para i kreu tė mėsuesit Hadije Gjinolli,Valbona Pula-Petrovci,Indira Ēipa,dhe tė lule Elezi. Matutje duke qenė shumė e dalluar ne mėsime vazhdoj edhe ma tutje tė profesori Boris Romanov nė Shkup.
Ariana Krasniqi Profesoreshė
Ariana duke pasur synime tė ma tutjeshme drejt ngritjes sė sajė me njė kulturė tė lartė ja mėsyu Gjermanisė pikrisht qytetit tė Frankfurtit,njė qyteti me nje kulturė tė lartė
ndėreuropiane dhe botėrore.Zonja Ariana me njė sukses tė shkelqyeshėm nga mėsimet paraprake e fitoj tė drejtėn e studimeve nė shkollimin e lartė pranė Akademsė sė muzikės"Dr.hoch's konservatorium" nė Frankfurt nė klasėn e profesorėve Theodora Lungu dhe Wolfgang Hess. Kėto studime vazhduan nga viti 2002-2005 ku edhekėtu i mbaroj me sukses dhe notė tė shkelqyeshėme.Artistja nga qyteti i Prizrenit pėr ta prefektizuar profesionin, vazhdoj edhe ma tutje shkollimin posdiplomike nė HfMDK nė Frankfurt nė klasėn e profesoreshės sė njohur Irina Edelstein.Ariana ishte njera ndėr 5 studentėt ma tė zgjedhura nė Akademinė e Muzikės nė Frankfurt njėkohesisht ėshtė edhe fituese e "Richard
Wagner-stipendium",qė e fitojn vetėm student tė shkelqyeshem.
Ariana tani me titullin e profesoreshės nuk u vonua shumė dhe pėr ta bėrė realitet punė shumėvjeēare studim pas studimi filloj pėr ti dhėnė frutat e para ku hapi klasėn e vet me ē'rast e vijojnė mėsimimin mbi 120 nxėnės gjerman dhe nacionalitete tjera tė ndrysheme tė
profesoresha e muzikės, nė degėn e Pianos.Profesoresha Ariana edhe gjatė studimeve dhe pas tyre u prezentua pranė publikut gjerman me koncerte solistike,te atyre tė muzikės kamertale si dhe te atyre me orkestėr. Pėrpos koncerteve qė i mbajzti nė disa qytete tė ndryshme tė Gjermanisė ajo pati rastin tė koncertoj edhe ne Shqipėri ,Francė, Bosnje dhe
Itali. Ariana dha koncert edhe si soliste me orkestėr nė Konservatorium e Frankfurtit.
Ariana Krasniqi ishte nė cilėsinė e antarės sė jurisė pakditė ma herėt qė u mbajt njė Spektakėl "PASIONI IM"pėrtė rinjt dhe tė rejat shqiptare nėpėr shtetėt e Europės me njėqėllim zbulimin e talentve tė ri.
Profesoresha e Pianos Ariana Krasniqi sipas deklarimit tė sajė thekson se pėrvojen e pėfituar ne Akademinė e Muzikės nė Gjermani pretendon qė nė njė tė afėrme tė shkurtėr ta bart nė Kosovė . Ajo synon qė nė bashkpunim me profesorėt dhe institucionet gjermane tė kontriboj nė ngritjen e nivelit kulturor nė Kosovė.
Shkruar nga
Asllan Dibrani
23.07.2009
Shtuttgart
Shqiptarėt po mbarojnė katėr dekada qė filluan tė emigrojnė me njė fluks tė madh pėr nė
shtetėt e pėrendimit tė shtrėnguar fillimisht pėr shkaqe politike dhe ekonomike tė asaj kohe:
1.Themi pėr shkaqe politike duke pasur parasysh se paknaqėsia e popullit shqiptar nė vitin 1968 shprehu demonstrativisht kėrkesat e veta pėr pa drejtėsitė e regjimit jugosllav ndaj popullit shqiptar tė Kosovės, qė me forcė dhe nė formė dinake mbeti nėn administrimin e sajė , dhe u nda nga Shqipėria dhe pjesėt tjera shqiptare qė akoma kanė mbetur
problem i pa zgjidhur nė shtetet e ballkanit siē ėshtė Greqia,Maqedonia,Mali i zi,dhe Lugina e Preshevės nėn okupimin e Serbisė sė sotshme. e banuar me shqiptarė.Prandaj shqiptarėt me kėto ngjarje filluaun qėtė bėhen faktor destabilizues pėr Jugosllavinė artificiale tė asajė kohe
,prandaj u larguan qindra dhe mijėra shqiptar pėr shkaqe sigurie emigruan nė shtetet e Europės perėndimore.
2.Themi pėr shkaqe ekonomike sepse, Kosova ishte nje vend me njė ekonomi tė varfur dhe e eksplatuar nga pushtuesi dhe pėr ta zbutur situatėn politike ish regjimi jugosllav i nxorri nga Kosova njė numėr tė madh qytetarėsh , gjėja pėr punė,por qėllimi ishte siē cekum ma nalt
thyrjen e revoltės shqiptare tė udhėhequr nga student, intelektual dhe puntorė pėr kėrkesat e veta pėr shėndrrimimin e statusit nga nje krahinė autonome nė njė Republikė tė pavarur tė
Kosovės . Ajo kohė e viteve 70'ta nxorri nga Kosova tė gjitha kategoritė e njerzėve edhe intelektual por dominomte fuqia puntore ,puntorėt e krahut rrugėve dhe kanaleve tė shteteve tė perėndimit qė fatkeqėsisht u llogaritshin si jugosllav nga administratat e kėtyre shteteve
siē ishte Gjermania,Zvicėrra,Austria,Franca Belgjika etj ,qė kishte shqiptarė tė pėqendruar ma tepėr.Nga kjo kohė dolėn nė skenė shumė intelektual tė fushave tė ndryshme politike, kulturore dhe ekonomike qė u bėnė faktor dominant pėr interesin e Kosovės pėr ta ndėrkomtarizuar ēėshtjen e Kosovės pran faktorit ndėrkombetar pėr ēlirimin e sajė nga okupatori serbo-sllav,deri nė pavarėsinė e sajė, dhe nė fushėn e kulturės qė sot njihen dhe evidentohėn ne shtetet e Europės njė numėr i madhė intelektualesh, si mjek ,ingjinjer krijues muzikant dhe biznismen qe janė duke e ndihmuar Kosovėn nė fusha tė ndryshme politike, kulturore, ekonomine etj , qė fatkeqėsiht menagjohet shumė keq nga qeveritarėt aktual por edhe ata te maparshėm!?
Ariana ka lindur ne vitin 1982 nė qytetin e Prishtinės ku nė moshėn femijėrore prinderit e saje
zgjodhen qytetin pitoresk tė Prizreninpė te jetuar dhe lanė Prishtinėn.
Ariana Krasniqi mbaroj shkollimin e mesėm tė muzikės nė shkollė "Lorenz Antoni "nė Prizren.Nė piano ushtrimet e para ka filluar qysh nė moshėn fėmijėrore por pasioni i saj ma i thksuar ishte nė moshė 12-vjeēare,ku mėsimet e para i kreu tė mėsuesit Hadije Gjinolli,Valbona Pula-Petrovci,Indira Ēipa,dhe tė lule Elezi. Matutje duke qenė shumė e dalluar ne mėsime vazhdoj edhe ma tutje tė profesori Boris Romanov nė Shkup.
Ariana Krasniqi Profesoreshė
Ariana duke pasur synime tė ma tutjeshme drejt ngritjes sė sajė me njė kulturė tė lartė ja mėsyu Gjermanisė pikrisht qytetit tė Frankfurtit,njė qyteti me nje kulturė tė lartė
ndėreuropiane dhe botėrore.Zonja Ariana me njė sukses tė shkelqyeshėm nga mėsimet paraprake e fitoj tė drejtėn e studimeve nė shkollimin e lartė pranė Akademsė sė muzikės"Dr.hoch's konservatorium" nė Frankfurt nė klasėn e profesorėve Theodora Lungu dhe Wolfgang Hess. Kėto studime vazhduan nga viti 2002-2005 ku edhekėtu i mbaroj me sukses dhe notė tė shkelqyeshėme.Artistja nga qyteti i Prizrenit pėr ta prefektizuar profesionin, vazhdoj edhe ma tutje shkollimin posdiplomike nė HfMDK nė Frankfurt nė klasėn e profesoreshės sė njohur Irina Edelstein.Ariana ishte njera ndėr 5 studentėt ma tė zgjedhura nė Akademinė e Muzikės nė Frankfurt njėkohesisht ėshtė edhe fituese e "Richard
Wagner-stipendium",qė e fitojn vetėm student tė shkelqyeshem.
Ariana tani me titullin e profesoreshės nuk u vonua shumė dhe pėr ta bėrė realitet punė shumėvjeēare studim pas studimi filloj pėr ti dhėnė frutat e para ku hapi klasėn e vet me ē'rast e vijojnė mėsimimin mbi 120 nxėnės gjerman dhe nacionalitete tjera tė ndrysheme tė
profesoresha e muzikės, nė degėn e Pianos.Profesoresha Ariana edhe gjatė studimeve dhe pas tyre u prezentua pranė publikut gjerman me koncerte solistike,te atyre tė muzikės kamertale si dhe te atyre me orkestėr. Pėrpos koncerteve qė i mbajzti nė disa qytete tė ndryshme tė Gjermanisė ajo pati rastin tė koncertoj edhe ne Shqipėri ,Francė, Bosnje dhe
Itali. Ariana dha koncert edhe si soliste me orkestėr nė Konservatorium e Frankfurtit.
Ariana Krasniqi ishte nė cilėsinė e antarės sė jurisė pakditė ma herėt qė u mbajt njė Spektakėl "PASIONI IM"pėrtė rinjt dhe tė rejat shqiptare nėpėr shtetėt e Europės me njėqėllim zbulimin e talentve tė ri.
Profesoresha e Pianos Ariana Krasniqi sipas deklarimit tė sajė thekson se pėrvojen e pėfituar ne Akademinė e Muzikės nė Gjermani pretendon qė nė njė tė afėrme tė shkurtėr ta bart nė Kosovė . Ajo synon qė nė bashkpunim me profesorėt dhe institucionet gjermane tė kontriboj nė ngritjen e nivelit kulturor nė Kosovė.
Shkruar nga
Asllan Dibrani
23.07.2009
Shtuttgart
edituar nga stafi i forumit / 15/09/2009
