Njeriu pa fantazi nuk jeton dhe nuk mundet tė paramendoj jeten pa atė , por ne cilen shkallė tė fantazisė?
Fantazia e njeriut pėr njė jetė , dashuri , pasuri dhe shumė nevoja dhe deshira tė tjera njerzore dhe personale , rritet shpesh tek njerezit.
Femijet e vegjel nga mosha ne moshė e ndryshojn mendimin e tyre nė fasntazi, do tė thotė ne bazė tė moshes sė tyre.
Edhe fėmijet dhe tė rrituri kan deshirė tė jenė heronj , tė fortė , tė shpejt , por ne fantazin e mburrjes fėmijet i permbahen prinderve si mė tė vlefshimit pėr ardhemrin e tyre.
Femijet e moshes 6 vjec shembullė e llogarisin babin e tyre si njė hero , njeriu mė i forti ne botė , mė i menquri etj etj.
Kur realiteti nuk mirret ne doren e parė , atehere fantzaia eshtė si njė kulminacion i grades sė parė ne koken e njeriut.Kufizimi i fantazisė nuk mund tė behet.
Rreziku nga izolimi total ne boten e fantzisė eshtė i rrezikshem dhe dergon deri ne fund edhe ne njė problem serioz psiqik.
Shumė kan shkruar dhe komentuar pėr fantazinė , por askush nuk ka mundur tė sjellė perfundimishtė njė perfundim se qka dhe perse fanyazia lunderon ne jeten e njeriut, duke llogaritur ketu edhe pozitivitetin e fantazisė , por duke u mos fundosurė nė boten e fantazisė.
Realiteti eshtė qelsi kryesorė i jetes.
Fantazia shpesh fillon nga brenesia e njererzve tė rritur , kur ata mbajnė fshehtesi tė vetat dhe qe ato fshehtesi i rrisin , aq sa edhe rritet fantazia ne brendesin e tyre.
Nese mungesa e fantazis do tė ishte si mungesa e vitamines C , shumė njerez do tė ishin pa dhembet e tyre. ( Stig Johansson)
Nese dallimi ne mes tė fantazis dhe realitetit nuk do tė kishte dallim tė madhė , une do tė isha futbollisti mė i madhė i kesaj bote.
Braktise tė verteten dhe vendos pėr njė fantazi tė mirė, ndegjohet shpesh kjo fjalė nder disas njerez.
Bota e imagjinates nuk i njef kufinjet e vetė sepse imagjinata e mbanė shpirtin gajllė dhe se kjo jep nganjehere edhe sherim tė shpitrave tė njerezve , mvaresishtė nga rrethanat e kerkesat e tyre shpirterore.
Ne dallim nga realiteti , fantazia eshtė e kufizuar ne mendimet tona dhe shkathtesin e tonė tė mendimit.Natyrisht se nė matematikė gjindet fantazia, por kur provohet me fantazi , atehere qdo gjė behet keq.
Ata qe kan fantazi por nuk kan dije , janė sikur njė shpezė qe ka krih por nuk ka kembė.Nuk egziston asnjė kufi, se qka njerezit munden tė paramendojnė kur nuk kan fantazi.
Fantazia ndoshta edhe eshtė inteligjenc qe e kenaq vetveten., mirpo fantazia ėshtė njė artė i tillė qė akoma nuk gjindet, sepse askush nuk mundet tė jetoj vetem nė ajrė nė lartesi., sepse keshtjellat e qiellit janė tė shtrenjeta pėr tu ndertuar , por tė lira pėr ti rrenuar.
Njeriu e mori fantazin si shkembim ne mes tė humorit dhe realitetit qė ta qetesoj vetveten nga pika se ku gjindet, sepse me ndihmen e fantazis pushon edhe shpirti i plagosur.
Cėshtė Raliteti?!
Kur ne mendojm nė jeten , vlerat e botes dhe vetėdijen e tersishme, kuptojmė qe egzistenca e jonė nuk eshtė e pėrkryer.Duke llogaritur tė gjitha komponentet e Uneverzit , mund tė jetė ashtu qė aty mund tė gjindet edhe njė pikė perfundimi, por edhe pas kesoj njeriu mendon se jeta e jonė varet vetem si nė njė fije tė hollė tė pėnit.
Qė jeta nė tokė tė egzistoj , duhet planetet tė jenė nė aq largėsi nga dielli i cili ndriqon me rreze tė forta.Planeti duhet tė ketė njė rrethėqarku rrethė diellit, e pastaj duhet tė sillet rrethė boshtit tė vetė jo aq shpejt e jo aq ngadale, e terė kjo qė vetem e vetem qė temperatura tė jetė ajo e njejta dhe qė rrufetė tė mos ndodhin ne njė forcė tė pa pershkruar, por duhet qė kjo atmoster tė permban njė mburojė qė e mbron jeten nga dridhjet ultra violet tė diellit.Duhet tė egzistojė ujė dhe gjashtė lendet kryesore qė ne tė mbijetojmė, si ajri, gaznat, fosfori thartesia, etj etj,. e ne mund tė pyesim veten tonė, se perse ne egzistojmė ne ketė formė siq jemi sot, mos vallė tė gjitha keto mutatcione tė arritura janė vetem tė derguara si rastesi e njė planeti, edhe pse ne nuk e dijm se a egziston ndoj jetė tjeter ne brendesi tė planeteve tjera.
Pėr atė arsye kur njeriu e benė njė veshtrim tė kesaj bote, pyet vetveten shpesh se ku eshtė vetdija e jonė, egzistenca dhe qellimi dhe qka janė ato, cka eshtė ajo qe ne trurin tonė e quajm njė tru normal qė funksionon, edhe pse ai permban lendė si substancat transmitore si dopamin ,serontin,melatonin,kortisol, adrenalinacetolcolin etj etj qe e kan kompletuar trurin tonė.
Nė trurin tonė gjinden si p.sh. endrofin dhe andrenalin qė simbas nevojes ne edhe e prodhojmė, e nese ne do tė kishim adrenalin me shumė se sa kerkohet nga menyra normale , atehere ne do tė silleshim ne menyrė tjeter., e ne rast se ne kemi mė teper dopamin ,atehere njeriu perfiton symptome psiqike , e nese kemi pak serontonin atehere njeriu eshtė depresiv.
Njeriu duket tė jetė i mirėkuptuar se cka eshtė normale dhe cka nuk ėshtė, por kjo ndryshon nga kultura nė kulturė.Tė i pershtatemi natyres ne menyrat me tė mira tė ndoj rrethi tjeter jo tė ngjajshem me atė tonin ose tė ndoj kulture tė tjeter, do tė thotė qė nė njė perqindje ne tė behemi si objekt kimik, sepse ne vendet e nxehta kemikaljet e trupit funksionojn me ndryshe se ne ato tė ftohta, e pėr atė arsye njeriu mundet tė thotė edhe pėr shkak tė kaosit rrethė nesh ne disa raste , psiqika e jonė i ngjanė njė vije balansuese qė ne duhet ti permbahemi , sepse cka eshtė apo nuk eshtė normale eshtė shoqeria dhe rrethi qė e vendosė, sepse shoqeria dhe funksioni i shoqeris eshtė njė fenomen i kuptimit tė perzier, do tė thotė ka prioritetin e vetė qe e quan tė kuptimt dhe e don si normal.
Nė bazė tė statistikes, njė perqindje e popullates janė shizofren, pastaj tre perqind tė popullates kaplohen nga menyrat e ndryshme tė psikozes ne jeten e tyre, e pastaj gjnden persona qė nuk i tregojnė ose i fshehin shenjat e psikozes por prapė se prapė mund tė kenė njė segment tė vogel tė mirėqenjes duke ikur nga realiteti personal, si shembullė kur njeriu e ndjen veten si tė ardhur nga ndoj planet tjeter, nuk ėshtė i pershtatshem tek rrethi , asgjė nuk perfundon mirė etj etj.Tek njerezit e vjeter me degjim tė ulet janė reagimet e tyre aq te quditeshme sa qė mendojnė qe cdo fjalė perdoret kunder tyre , sepse ne kur flasim duhet me doemos ta shikojm ne sy njeriun si shenjė realiteti e kjo ndikon negaticisht tek pleqet me shqisat e tė ndegjumit tė vogel, por eshtė edhe e perditeshme se njerezit e vjeter tė cilet kan humbur psiqiken e tė mbajturit ne mend, e perjetojnė rastin sikur njerezit nga ata i fshehin gjerat tė cilat ata i kan vendosur dikund, dhe se kjo u duket atyre se ata e mbajnė ne mend se ku i kan vendosur por te tjeret nuk deshirojn tė ua japin.
Nė ketė grup munden tė hyjn edhe keqperdoruesit e menyrave tė ndryshme , tė ndara nga realiteti, siq janė; alkoholistet, tabletomanet, narkomanet, lotomanet etj etj , tė cilet e jetojn jeten e tyre nė njė realitet tė ndarė nga bota e njerezve real , sepse realiteti i tyre eshtė vetem pjesė e endrres , por njeriu nuk duhet harruar se ketu janė tė llogaritura edhe simptomet e depresionit, ankthit, neuroankthit, hystericiteti, e pėr ketė ata mendojnė qė njerezit e kesaj toke janė aq tė pa drejtė dhe nuk janė normal e as real ne krahasim me keta, sepse edhe vetė Freudi ka thenė se tė gjithė njerezit janė pak ose shumė neurotik, cka do tė thotė se zgenjimi nga realiteti eshtė prezent tek shumė njerez ne ketė botė,pra , nese njeriu i llogarit tė gjithė keta njerez , atehere mundemi tė konkludojmė qė majoriteti i njerezve normal dhe real dhe atyre mekatar gjinden thuja ne njė linje tė perbashket , sepse ne tė shumten e rasteve shumė e fshehin realitetin dhe ikin nga ai, dhe se kjo eshtė pak a shumė relative, sepse qdo njeri e kan nga njė tė keqe ne vetveten , ban fshehtesi ne vetveten, por qė me fjalė tė mira ata behen edhe iluzionist tė aftė duke e futur ketu si mbrojtje ose parim pjesen e humorit,dashurisė, qka ne menyren subjektive keta nuk e ndajnė ketė me njė, pra cka ėshtė me te vertet realiteti i cili sillet rrethė nesh ne ditet tona tė perditeshme.
Tė gjithė njerezit e transmetojnė boten e tyre te jashtme me perjetimet e veta subjektive.Ne asocionojmė mekate dhe gjera tė ndryshme cdo ditė nė koken tonė, cka do tė thotė se ne fakt ne njerezit e keqkuptojmė njeri-tjetrin gjithė kohen , duke besuar se e kemi kuptuar.
Atė perjetim ose atė imagjinat qe ne e kemi nė koken tonė ne situata tė ndryshme nuk ėshtė e njejt ndoshta sikur mendimi i ndoj personi tjeter, sepse nė bazė tė disa filozofeve ėshtė edhe e pamundur qe ne njerezit tė kuptojmė njeri tjetrin, sepse edhe pse imagjinata e jonė mundet tė perputhet me ndokend , prapė se prapė janė disa detale tė cilat na dallojnė nga perjetimet e tė tjerve, e keto detale munden tė jenė perjetimet e mė parshme tė tonat personale, si shembullė mund ta marrime njė qen qė ngrit dhe ul ndjenjat nga personi nė person, sepse njeri mundet tė ketė ndodhur se ka qenė i kafshuar nga qeni e tjetri as qė ka ardhur ne kontakt ndoj here me qenin, e kjo e sqaron gjithashtu njė dallim ne mes tė realitetit dhe iluzionit, e prapė se prapė ne flasim se ne e kuptojm njeri tjetrin , pra a e kupton perjetuesi spjeguesin ose degjuesin, cka ne fakt janė largė gjerave reale ne boten e vertet,sepse edhe gjerat e vogla munden tė perjetohen ne menyra tė ndryshme , dhe pėr ketė mundemi te themi se ne njerezit jetojm nė botera te ndara, sepse ne mundemi te behemi se ne e kuptojmė perjetimin e dikuj tjeter, por shtrohet pyetja se si , sepse realiteti eshtė largė nga kuptimi i plotė i joni.Pra a do tė thotė kjo se ne e kemi marrė njė pjesė nga njerezit me pervojė duke e mos shijuar asnjehere realitetin qė ai/ajo na e sqaron.
Njerezit i shikojn gjerat dhe boten nga kendi i ndryshem , pėr disa eshtė mirė e pėr disa eshtė me keq.
Pastaj Jung foli pėr vetdijen kolektive, qka do tė thotė se ne njerezit e kemi njė simbol tė njejtė dhe pershtypje.A eshtė pra ashtu qė ne njerezit e kuptojmė njeri-tjetrin dhe se ne jemi ne tė njejtin nivel, neØatė rast a do tė ishte pra ndjenja dhe telepatia ne mes nesh qė e bėri tė mundur qė ne te jemi tė njejt vetem qe vijm nga planeti i njejtė.
Pra perfundimishtė realiteti eshtė dicka qė gjithmonė e mbanė nje sekret me vete e ky sekret lirishtė mund tė quhet si pjesė e fshehtesis sė njeriut nė ketė botė.
Marre nga "FLOART" (shkrim i Flori Bruqi)
Fantazia e njeriut pėr njė jetė , dashuri , pasuri dhe shumė nevoja dhe deshira tė tjera njerzore dhe personale , rritet shpesh tek njerezit.
Femijet e vegjel nga mosha ne moshė e ndryshojn mendimin e tyre nė fasntazi, do tė thotė ne bazė tė moshes sė tyre.
Edhe fėmijet dhe tė rrituri kan deshirė tė jenė heronj , tė fortė , tė shpejt , por ne fantazin e mburrjes fėmijet i permbahen prinderve si mė tė vlefshimit pėr ardhemrin e tyre.
Femijet e moshes 6 vjec shembullė e llogarisin babin e tyre si njė hero , njeriu mė i forti ne botė , mė i menquri etj etj.
Kur realiteti nuk mirret ne doren e parė , atehere fantzaia eshtė si njė kulminacion i grades sė parė ne koken e njeriut.Kufizimi i fantazisė nuk mund tė behet.
Rreziku nga izolimi total ne boten e fantzisė eshtė i rrezikshem dhe dergon deri ne fund edhe ne njė problem serioz psiqik.
Shumė kan shkruar dhe komentuar pėr fantazinė , por askush nuk ka mundur tė sjellė perfundimishtė njė perfundim se qka dhe perse fanyazia lunderon ne jeten e njeriut, duke llogaritur ketu edhe pozitivitetin e fantazisė , por duke u mos fundosurė nė boten e fantazisė.
Realiteti eshtė qelsi kryesorė i jetes.
Fantazia shpesh fillon nga brenesia e njererzve tė rritur , kur ata mbajnė fshehtesi tė vetat dhe qe ato fshehtesi i rrisin , aq sa edhe rritet fantazia ne brendesin e tyre.
Nese mungesa e fantazis do tė ishte si mungesa e vitamines C , shumė njerez do tė ishin pa dhembet e tyre. ( Stig Johansson)
Nese dallimi ne mes tė fantazis dhe realitetit nuk do tė kishte dallim tė madhė , une do tė isha futbollisti mė i madhė i kesaj bote.
Braktise tė verteten dhe vendos pėr njė fantazi tė mirė, ndegjohet shpesh kjo fjalė nder disas njerez.
Bota e imagjinates nuk i njef kufinjet e vetė sepse imagjinata e mbanė shpirtin gajllė dhe se kjo jep nganjehere edhe sherim tė shpitrave tė njerezve , mvaresishtė nga rrethanat e kerkesat e tyre shpirterore.
Ne dallim nga realiteti , fantazia eshtė e kufizuar ne mendimet tona dhe shkathtesin e tonė tė mendimit.Natyrisht se nė matematikė gjindet fantazia, por kur provohet me fantazi , atehere qdo gjė behet keq.
Ata qe kan fantazi por nuk kan dije , janė sikur njė shpezė qe ka krih por nuk ka kembė.Nuk egziston asnjė kufi, se qka njerezit munden tė paramendojnė kur nuk kan fantazi.
Fantazia ndoshta edhe eshtė inteligjenc qe e kenaq vetveten., mirpo fantazia ėshtė njė artė i tillė qė akoma nuk gjindet, sepse askush nuk mundet tė jetoj vetem nė ajrė nė lartesi., sepse keshtjellat e qiellit janė tė shtrenjeta pėr tu ndertuar , por tė lira pėr ti rrenuar.
Njeriu e mori fantazin si shkembim ne mes tė humorit dhe realitetit qė ta qetesoj vetveten nga pika se ku gjindet, sepse me ndihmen e fantazis pushon edhe shpirti i plagosur.
Cėshtė Raliteti?!
Kur ne mendojm nė jeten , vlerat e botes dhe vetėdijen e tersishme, kuptojmė qe egzistenca e jonė nuk eshtė e pėrkryer.Duke llogaritur tė gjitha komponentet e Uneverzit , mund tė jetė ashtu qė aty mund tė gjindet edhe njė pikė perfundimi, por edhe pas kesoj njeriu mendon se jeta e jonė varet vetem si nė njė fije tė hollė tė pėnit.
Qė jeta nė tokė tė egzistoj , duhet planetet tė jenė nė aq largėsi nga dielli i cili ndriqon me rreze tė forta.Planeti duhet tė ketė njė rrethėqarku rrethė diellit, e pastaj duhet tė sillet rrethė boshtit tė vetė jo aq shpejt e jo aq ngadale, e terė kjo qė vetem e vetem qė temperatura tė jetė ajo e njejta dhe qė rrufetė tė mos ndodhin ne njė forcė tė pa pershkruar, por duhet qė kjo atmoster tė permban njė mburojė qė e mbron jeten nga dridhjet ultra violet tė diellit.Duhet tė egzistojė ujė dhe gjashtė lendet kryesore qė ne tė mbijetojmė, si ajri, gaznat, fosfori thartesia, etj etj,. e ne mund tė pyesim veten tonė, se perse ne egzistojmė ne ketė formė siq jemi sot, mos vallė tė gjitha keto mutatcione tė arritura janė vetem tė derguara si rastesi e njė planeti, edhe pse ne nuk e dijm se a egziston ndoj jetė tjeter ne brendesi tė planeteve tjera.
Pėr atė arsye kur njeriu e benė njė veshtrim tė kesaj bote, pyet vetveten shpesh se ku eshtė vetdija e jonė, egzistenca dhe qellimi dhe qka janė ato, cka eshtė ajo qe ne trurin tonė e quajm njė tru normal qė funksionon, edhe pse ai permban lendė si substancat transmitore si dopamin ,serontin,melatonin,kortisol, adrenalinacetolcolin etj etj qe e kan kompletuar trurin tonė.
Nė trurin tonė gjinden si p.sh. endrofin dhe andrenalin qė simbas nevojes ne edhe e prodhojmė, e nese ne do tė kishim adrenalin me shumė se sa kerkohet nga menyra normale , atehere ne do tė silleshim ne menyrė tjeter., e ne rast se ne kemi mė teper dopamin ,atehere njeriu perfiton symptome psiqike , e nese kemi pak serontonin atehere njeriu eshtė depresiv.
Njeriu duket tė jetė i mirėkuptuar se cka eshtė normale dhe cka nuk ėshtė, por kjo ndryshon nga kultura nė kulturė.Tė i pershtatemi natyres ne menyrat me tė mira tė ndoj rrethi tjeter jo tė ngjajshem me atė tonin ose tė ndoj kulture tė tjeter, do tė thotė qė nė njė perqindje ne tė behemi si objekt kimik, sepse ne vendet e nxehta kemikaljet e trupit funksionojn me ndryshe se ne ato tė ftohta, e pėr atė arsye njeriu mundet tė thotė edhe pėr shkak tė kaosit rrethė nesh ne disa raste , psiqika e jonė i ngjanė njė vije balansuese qė ne duhet ti permbahemi , sepse cka eshtė apo nuk eshtė normale eshtė shoqeria dhe rrethi qė e vendosė, sepse shoqeria dhe funksioni i shoqeris eshtė njė fenomen i kuptimit tė perzier, do tė thotė ka prioritetin e vetė qe e quan tė kuptimt dhe e don si normal.
Nė bazė tė statistikes, njė perqindje e popullates janė shizofren, pastaj tre perqind tė popullates kaplohen nga menyrat e ndryshme tė psikozes ne jeten e tyre, e pastaj gjnden persona qė nuk i tregojnė ose i fshehin shenjat e psikozes por prapė se prapė mund tė kenė njė segment tė vogel tė mirėqenjes duke ikur nga realiteti personal, si shembullė kur njeriu e ndjen veten si tė ardhur nga ndoj planet tjeter, nuk ėshtė i pershtatshem tek rrethi , asgjė nuk perfundon mirė etj etj.Tek njerezit e vjeter me degjim tė ulet janė reagimet e tyre aq te quditeshme sa qė mendojnė qe cdo fjalė perdoret kunder tyre , sepse ne kur flasim duhet me doemos ta shikojm ne sy njeriun si shenjė realiteti e kjo ndikon negaticisht tek pleqet me shqisat e tė ndegjumit tė vogel, por eshtė edhe e perditeshme se njerezit e vjeter tė cilet kan humbur psiqiken e tė mbajturit ne mend, e perjetojnė rastin sikur njerezit nga ata i fshehin gjerat tė cilat ata i kan vendosur dikund, dhe se kjo u duket atyre se ata e mbajnė ne mend se ku i kan vendosur por te tjeret nuk deshirojn tė ua japin.
Nė ketė grup munden tė hyjn edhe keqperdoruesit e menyrave tė ndryshme , tė ndara nga realiteti, siq janė; alkoholistet, tabletomanet, narkomanet, lotomanet etj etj , tė cilet e jetojn jeten e tyre nė njė realitet tė ndarė nga bota e njerezve real , sepse realiteti i tyre eshtė vetem pjesė e endrres , por njeriu nuk duhet harruar se ketu janė tė llogaritura edhe simptomet e depresionit, ankthit, neuroankthit, hystericiteti, e pėr ketė ata mendojnė qė njerezit e kesaj toke janė aq tė pa drejtė dhe nuk janė normal e as real ne krahasim me keta, sepse edhe vetė Freudi ka thenė se tė gjithė njerezit janė pak ose shumė neurotik, cka do tė thotė se zgenjimi nga realiteti eshtė prezent tek shumė njerez ne ketė botė,pra , nese njeriu i llogarit tė gjithė keta njerez , atehere mundemi tė konkludojmė qė majoriteti i njerezve normal dhe real dhe atyre mekatar gjinden thuja ne njė linje tė perbashket , sepse ne tė shumten e rasteve shumė e fshehin realitetin dhe ikin nga ai, dhe se kjo eshtė pak a shumė relative, sepse qdo njeri e kan nga njė tė keqe ne vetveten , ban fshehtesi ne vetveten, por qė me fjalė tė mira ata behen edhe iluzionist tė aftė duke e futur ketu si mbrojtje ose parim pjesen e humorit,dashurisė, qka ne menyren subjektive keta nuk e ndajnė ketė me njė, pra cka ėshtė me te vertet realiteti i cili sillet rrethė nesh ne ditet tona tė perditeshme.
Tė gjithė njerezit e transmetojnė boten e tyre te jashtme me perjetimet e veta subjektive.Ne asocionojmė mekate dhe gjera tė ndryshme cdo ditė nė koken tonė, cka do tė thotė se ne fakt ne njerezit e keqkuptojmė njeri-tjetrin gjithė kohen , duke besuar se e kemi kuptuar.
Atė perjetim ose atė imagjinat qe ne e kemi nė koken tonė ne situata tė ndryshme nuk ėshtė e njejt ndoshta sikur mendimi i ndoj personi tjeter, sepse nė bazė tė disa filozofeve ėshtė edhe e pamundur qe ne njerezit tė kuptojmė njeri tjetrin, sepse edhe pse imagjinata e jonė mundet tė perputhet me ndokend , prapė se prapė janė disa detale tė cilat na dallojnė nga perjetimet e tė tjerve, e keto detale munden tė jenė perjetimet e mė parshme tė tonat personale, si shembullė mund ta marrime njė qen qė ngrit dhe ul ndjenjat nga personi nė person, sepse njeri mundet tė ketė ndodhur se ka qenė i kafshuar nga qeni e tjetri as qė ka ardhur ne kontakt ndoj here me qenin, e kjo e sqaron gjithashtu njė dallim ne mes tė realitetit dhe iluzionit, e prapė se prapė ne flasim se ne e kuptojm njeri tjetrin , pra a e kupton perjetuesi spjeguesin ose degjuesin, cka ne fakt janė largė gjerave reale ne boten e vertet,sepse edhe gjerat e vogla munden tė perjetohen ne menyra tė ndryshme , dhe pėr ketė mundemi te themi se ne njerezit jetojm nė botera te ndara, sepse ne mundemi te behemi se ne e kuptojmė perjetimin e dikuj tjeter, por shtrohet pyetja se si , sepse realiteti eshtė largė nga kuptimi i plotė i joni.Pra a do tė thotė kjo se ne e kemi marrė njė pjesė nga njerezit me pervojė duke e mos shijuar asnjehere realitetin qė ai/ajo na e sqaron.
Njerezit i shikojn gjerat dhe boten nga kendi i ndryshem , pėr disa eshtė mirė e pėr disa eshtė me keq.
Pastaj Jung foli pėr vetdijen kolektive, qka do tė thotė se ne njerezit e kemi njė simbol tė njejtė dhe pershtypje.A eshtė pra ashtu qė ne njerezit e kuptojmė njeri-tjetrin dhe se ne jemi ne tė njejtin nivel, neØatė rast a do tė ishte pra ndjenja dhe telepatia ne mes nesh qė e bėri tė mundur qė ne te jemi tė njejt vetem qe vijm nga planeti i njejtė.
Pra perfundimishtė realiteti eshtė dicka qė gjithmonė e mbanė nje sekret me vete e ky sekret lirishtė mund tė quhet si pjesė e fshehtesis sė njeriut nė ketė botė.
Marre nga "FLOART" (shkrim i Flori Bruqi)
