Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Rėndėsia e edukimit tė fėmijėve tė moshės parashkollore

    Klea
    Klea
    Anetar
    Anetar


    Numri i postimeve : 731
    Data e rregjistrimit : 11/03/2009

    Rėndėsia e edukimit tė fėmijėve tė moshės parashkollore Empty Rėndėsia e edukimit tė fėmijėve tė moshės parashkollore

    Mesazh nga Klea 26/10/2009, 18:45

    Shkruan: Lumturie Arifi, psikologe


    Fėmijėria periudha mė e bukur e jetės ėshtė periudhė ku fėmija ėshtė i pastėr pėr nga natyra,ėshtė mendje thithės, andaj ka nevojė mė shumė se kurrė pėr njė edukim tė mirė.

    Por vallė nga kush dhe si tė edukohet?

    Meqė familja paraqet ambientin e parė tė shoqėrisė nė tė cilėn fėmija jeton,rritet dhe zhvillohet prandaj edhe edukata nismėn e saj e ka nė familje.

    Periudha mė e pėrshtatėshme pėr rrėnjosjen e bazave tė mirėfillta tė edukatės ėshtė mosha parashkollore. Kjo periudhė ėshtė jashtzakonisht e rėndėsishme pėr formimin e karakterit tė personalitetit tė ardhshėm tė fėmijės ,kėshtu qė edukata familjare nė kėtė etapė tė zhvillimit ėshtė mase e nevojshme .fėmija formon personalitet nė kontekst tė jetės kulturore dhe shoqėrore tė cilėn sė pari e njeh pėrmes dritares sė shtėpisė sė vet,ai nė tė vėrtetė e njeh botėn e jashtme nėpėrmes syve tė prindėrve.

    Nė moshėn parashkollore fėmija pranon lehtė ndikimin edukativ, ngase sistemi nervor i tij ėshtė tejet elastik ashtu sikur druri i njomė qė mund tė lakohet shumė lehtė edhe fėmija nė kėtė moshė mund tė edukohet dhe kėshillohet mė lehtė se sa kur tė kalojė nė periudhėn e pjekurisė.

    Edhe shkenca e psikologjisė e ka vėrtetuar se periudha parashkollore ka rėndėsi tė jashtėzakonshme nė zhvillimin e mėvonshėm tė njeriut ngase kjo moshė ka pasuri mendore tė pabesueshme tė cilat po qe se nuk zhvillohen nė kėtė moshė mund edhe tė humbin.Nuk mohohet fakti se njeriu pa rreshtur zhvillohet deri nė fazėn e pjekurisė,mirpo ėshtė vėrtetuar se ndryshimet mė intensive si nė aspektin anatomiko-fiziologjik ashtu edhe nė aspektin e sjelljes bėhen nė periudhėn parashkollore prandaj edhe ėshtė periudha mė mbresėlėnėse nė tėrė jetėn e njeriut.

    Ekzistojnė shumė faktorė tė cilėt ndikojnė nė edukimin e mirėfilltė tė fėmijėve mirpo ndėr mė tė rėndėsishmit janė:
    -struktura e personalitetit tė prindėrve
    -kualiteti i mardhėnieve interpersonale familjare nė veqanti mardhėniet ndėrmjet prindėrve
    -edukimi fetar i familjes
    -niveli arsimor i prindėrve
    -gjendja ekonomike

    Pikėrisht qė tė mos pėsojnė fėmijėt nė aspektin e formimit moral duhet tė pėrpiqemi qė familja tė jetė shembėlltyrė e njė morali ideal,t'iu ofroj fėmijėve ngrohtėsi,dashuri dhe pėrkujdesje prindėrore, kėtu me tė drejtė thuhet proverbi "Njeriu nuk mund ti japė tjetrit atė qė nuk e ka vetė"

    Hulumtimet e shumta qė i kanė bėrė psikologėt t'i veqojmė nė kėtė rast ato tė Rubineskos, Apellit dhe Biningut vertetojnė se tek fėmijėt tė cilėve u ka munguar dashuria prindėrore dhe respekti i nėnės nė veqanti ėshtė paraqitur ngecje e dukshme nė tė gjitha aspektet e jetės nė krahasim me fėmijėt tė cilėt janė rritur nė mjedis familjar strukturalisht dhe funksionalisht tė rregulltė.

    Mirpo shpesh prindėrit nga dėshira e madhe qė fėmijėve t'ua plotėsojnė ēdo dėshirė bėjnė gabime tė cilat rezultojnė nė njė edukatė jo tė mire, andaj prindėrit "tolerantė"duhet pasur kujdes sepse nė mardhėnjet prind-fėmijė shpesh krijojnė konfuzion dhe pėrzierje tė roleve familjare e qė mė pas fėmijėt kanė probleme tė pershtatjes dhe adoptimit me rregullat dhe normat shoqėrore. Prindėrit duhet tė kenė kujdes nė ekuilibrimin e sjelljeve tė tyre dhe nė mardhėniet me fėmijėt duhet tė jenė tė qėndryeshėm emocionalisht si dhe tė kenė mirėkuptim dhe komunikim tė hapur me ta, nuk duhet tė kėrkojnė nga fėmijėt qė tė jenė tė pėrkryer nė sjellje, por tė jenė me sjellje normale ,nuk duhet tė ndėshkojnė ēdo sjellje e veprim tė fėmijės sepse fėmijėt e kėtyre prindėrve rriten si qenie tė varura prej tė tjerėve pa iniciativė dhe tė depersonalizuar.

    Qė tė kemi njė individ apo njė shoqėri tė shėndoshė duhet pasur kujdes nga keqtrajtimet fizike dhe psiqike tė fėmijėve sepse fėmijėt e tillė shpesh kanė tendencė tė bėhen individ tė dhunshėme e agresivė nė tė ardhmen e tyre.

    Parimi kryesor qė duhet tė ndjek ēdo prind pėr njė edukatė tė mirėfilltė ėshtė se ai gjithėnjė duhet t'i pėrmbahet mesatares, sepse "Mesi ėshtė i artė" thonė tė diturit.

    Islami si fe e pėrkryer nuk ka lėnė anash asnjė aspekt tė jetės pėrfshirė kėtu edhe edukimin e fėmijėve, andaj frytet mė tė vlefshme pėr njė edukatė tė mirė i vjelim prej pemės sė shėndoshė tė haditheve tė edukuesit mė tė mirė tė njerėzimit i cili na nxitė qė fėmijėn ta edukojmė e mos t'a lejmė tė vetėedukohet.Pėr kėtė Omeri r.a njėri nga shokėt e Muhamedit a.s thotė: "Edukoje fėmijėn tėnd, sepse do tė pyetesh si e ke edukuar dhe ēka e ke mėsuar".

    Ēdo fėmijė lind me natyrė tė pastėr andaj ai duhet tė edukohet.
    Muhamedi a.s ka thėnė: "Ēdo fėmijė lind nė natyrėn e pastwrt-fenė islame, pastaj prindėrit e bėjnė ēifut ,tė krishter apo budistė".

    A ka mė kėshilluese se sa fjalėt qė burojnė nga kroi i kthjellėt i haditheve tė Muhamedit a.s: "Allahu e mėshiroftė prindin qė pėrpiqet ti ndihmojė fėmijės qė tė mėsoj tė bėjė atė qė ėshtė e mirė".

    Shpresoj qė kėto pak shkronja tė mos mbesin boshe por tė gjejnė vend te zemrat e prindėrve tanė dhe tė gjithė atyre qė merren me krijesėn me tė bukur tė quajtur fėmijė .

      Ora ėshtė 10/9/2024, 17:06