PO KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ
=1535548066&p[]=407521154526]
PO KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ
Po kėndoj njė kėngė
o ju shokėt e mij
bash sikur ju kėndova
ashtu nė rini
unė jam,ai qė jam
pėrveq kėngės
tjetėr s“kam
kėngėn e kam pasuri
shpirtin e kam dashuri.
(Demir Krasniqi)
Kjo ėshtė edhe pasuria mė e madhe
jo vetėm e Demirit,por e shpirtit tė
popullit,e folklorit tė
kombit,e histoisė kombėre.Demir Krasniqi njė shpirt
kėrkues i paepur
i arsimit kombėtar dhe njohėjes sė realitetit tanė
kombėtarė tė
flijuar brenda shekullit,nėpėr tė cilin flijim historia jonė
nxori nė
shesh burra tė mėdhenj,tė cilėve penda e Demir Krasniqit u furi lavdi
kurse
zėri i tij i ėmbėl me shumė dhembje e mallėngjim kėndoi heroizmin e
tyre
pėr flijimin etyre qė nė emrin e tyre gėzon atdheu i lirė.I
vetdijshėm pėr
flijimin e shumė atdhedashėsve Demiri fort
kujesshėm dhe vendosmėrirr u
gėtoi nė gjitha trevat shqiptare duke
faktuar gjitha tė dhėnat qofshin
ato tė karakterit
historiografik,apo karakterit kulturor,duke dhėnė
njė kontribut tė
rėndėsishėm,por edhe duke zgjėruar njė krijimtari tė
begatshme
nė mbledhėjen,studimin,sistemimin
dhe publikimin e tė dhėnave tė tij
kulturore dhe kombėtare,tė cilat
sot dhe nė tė ardhėmen do u shėrbejnė
tė rinjėve brez pas
brezi.Demir Krasnqiė personalitet i veēantė,emri i
tė cilit ėshtė
bėrė i njohur nė ēdo vend ku jetojnė shqiptarėt,nuk hyri rastėsisht
por
personalitetin e tij e stolisėn afėrsia e tij me njerėz tė gjitha
moshave,guximi
i tij i pa shoq pėr tė u bėrė ballė sfdave tė kohės,vullneti dhe
vendoshmėria
veshja e personalitetit tė tij me njohuri tė gjėra nė
fushėn e arsimit
nė tė cilėn punoi dyzet vjet si mėsues dhe edukator
i cili shpėrndau
dritėn e diturisė ,nė fushėn e kulturės nė tė
cilėn ishte punėtor i pashoq,hedhja dritė mbi historinė kombėtare
me
pendė dhe kėngė u fut nė zemėr tė ēdo dashamiri tė kulturės dhe kėgės.
Mėsues,krijues
,kėngėtar,muzikolog me diapazone tė larta njohurishė,Demir Krasniqi u
bė udhėrrefyes i dashur
i njerėzimit.Unė nuk mirrem me idhujtari,nuk
kam idhuj,por Demirin e dua dhe e ēmoj punėn e tij
qė ėshtė ndėr
punėt shumė tė ēmuara arsimore,kulturore dhe kombėtare.
Sahere zbres
nga mėrgimi i largėt nė Kosovė takohem me kėtė lavrues tė kulturės
sonė,qmallemi dhe mėsoj diqka tė re e tė
vlefshme nga shumė
fusha.Edhe kėsaj radhe rezervova kohė tė takohem me te,por gėzimi dhe
efekti ishte mė i madh:Kėsaj radhe
takova bashkė me te edhe krijuesin
dhe veprimtarin e arsimit dhe kombit Hysen Kėqikun.Me Demirin dhe
Hysenin nė Hotelin Kristal
tė Gjilanit ndejėm jo mė pak se tri
orė,por ndeja me ta mu duk sikur nuk zgjati as tre minuta.Duke u
pėrshėndeturme ta
Demiri kėmbėnguli qė meodomos njė ditė tė i bėjė
vizitė nė shtėpinė e tij.Mundėsitė ishin tė vogla, isha tė qmallem me
tė gjithė
ngapak,andaj koha nuk mė premtonte,por lash diqka pa
realizuar dhe i bėra njė vizitė nė shtėpi
Demirit.Pritja e tij e
pėrzemėrt ,bujare do mė mbetėt gjithnjė nė kujtesė.Mbas pak kohe
vizitova njė dhomė tė tij tė punės,e cila
ishte e tėra e
mbushur me punėn e krijimtarisė sė tij.Raftet me libra tė tij,disqet e
gramafonave,audiokasetave,video
kasetave,cd-ve
ku kishte mbi 4000 kėngė tė reportuarit tė
tij,veshjet kombėtare qė po shkėlqenin tė cilat po i mbante me kujdes tė
madh,veglat muzikore
si qyfteli,sharki,violinė,harmonikė,def,etj,mirėnjohėje e shpėrblime tė
renditura me pedantėri,e
shumė qė nuk i ceka.
Ja kjo ėshtė pasuria ime e tėra qė kam mė
tha Demiri:Unė nuk kam veturė,as bicikletė,nuk kam as para,kjo qė po
shihni
ėshtė e tėra pasuria ime!Vėrtetė Demiri sot gjindet pak i
holluar materialisht sepse vėshtirė jetohet me paga arsimi,ai
kohėn e
veprimtarisė sė tij nuk vrapoi mbas materializmit,si shumė kėngėtar,t
tė
cilėt me mashtrime,britma dhe ulurima,ndryshime e kopjime tė kulturės
sonė,u vunė mbas materializmit dhe me hiq vlerė ua gjveshen gjepat
qytetarėve!
Demir Krasniqi iu vu punės arsimore,kulturore e
kombėtare,mblodhi folklor kombėtar,punoi nė arsim pa paga,kėndoi pėr
dėshirėn e popullit,hargjoi mjete
pėr tė botuar libra,nga se nuk
gjinden sponzor kėsaj kohe,por pasuria e tij intelektuale,arsimore dhe
kombėtare qė ma zuri syri nė dhomėn e tij,ėshtė
begatia mė e madhe qė
ma ka zėnė syri nė kėto vitet e mija.Nė kėtė ndejė ai mė bėri edhe njė
nderė tė madhe duke mė ofruar titujt e tij"Kėngė krismash
lirie
pjesėt 1 dhe 2","Liman Shahiqi,trimi i Gollakut","Familja Kurti nga
Tugjeci","Kushtrim Lirie","Gjakon Kosova""Kėngė pėrjetėsie","Bejtė
Pireva,pėr tė cilat i jem
shumė mirėnjohės,nga se mė parė mė kishte
dhėnė disa tituj tjerė dhe tani kam krijimtarinė komplete tė tij.Ai
mėdhuroi edhe disa kėngė nė cd,prej tė cilave mė la shumė
mbresė"Mbarė
Gollaku po qan me lot"nė tė cilėn kėndon me shumė dhimbje e
mallėngjim,largimin e popullatės nga shumė fshatėra tė Gollakut,pėr
kėtė,apo atė shkak.
Pėr Demir Krasniqin dhe njerėz si ai duhet tė
kemi rrespekt dhe dashuri
,kėta me punėn e tyre kanė nderuar
arsimin,popullin dhe historinė kombėtare.Si tė tillė kėta njerėz duhet
tė i mbėshte
sim,se vėrtetė ata kanė rėnė nė varfėrinė materiale,por
kanė pasuruar kulturėn dhe historinė kombėtare.
=1535548066&p[]=407521154526]
PO KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ
Po kėndoj njė kėngė
o ju shokėt e mij
bash sikur ju kėndova
ashtu nė rini
unė jam,ai qė jam
pėrveq kėngės
tjetėr s“kam
kėngėn e kam pasuri
shpirtin e kam dashuri.
(Demir Krasniqi)
Kjo ėshtė edhe pasuria mė e madhe
jo vetėm e Demirit,por e shpirtit tė
popullit,e folklorit tė
kombit,e histoisė kombėre.Demir Krasniqi njė shpirt
kėrkues i paepur
i arsimit kombėtar dhe njohėjes sė realitetit tanė
kombėtarė tė
flijuar brenda shekullit,nėpėr tė cilin flijim historia jonė
nxori nė
shesh burra tė mėdhenj,tė cilėve penda e Demir Krasniqit u furi lavdi
kurse
zėri i tij i ėmbėl me shumė dhembje e mallėngjim kėndoi heroizmin e
tyre
pėr flijimin etyre qė nė emrin e tyre gėzon atdheu i lirė.I
vetdijshėm pėr
flijimin e shumė atdhedashėsve Demiri fort
kujesshėm dhe vendosmėrirr u
gėtoi nė gjitha trevat shqiptare duke
faktuar gjitha tė dhėnat qofshin
ato tė karakterit
historiografik,apo karakterit kulturor,duke dhėnė
njė kontribut tė
rėndėsishėm,por edhe duke zgjėruar njė krijimtari tė
begatshme
nė mbledhėjen,studimin,sistemimin
dhe publikimin e tė dhėnave tė tij
kulturore dhe kombėtare,tė cilat
sot dhe nė tė ardhėmen do u shėrbejnė
tė rinjėve brez pas
brezi.Demir Krasnqiė personalitet i veēantė,emri i
tė cilit ėshtė
bėrė i njohur nė ēdo vend ku jetojnė shqiptarėt,nuk hyri rastėsisht
por
personalitetin e tij e stolisėn afėrsia e tij me njerėz tė gjitha
moshave,guximi
i tij i pa shoq pėr tė u bėrė ballė sfdave tė kohės,vullneti dhe
vendoshmėria
veshja e personalitetit tė tij me njohuri tė gjėra nė
fushėn e arsimit
nė tė cilėn punoi dyzet vjet si mėsues dhe edukator
i cili shpėrndau
dritėn e diturisė ,nė fushėn e kulturės nė tė
cilėn ishte punėtor i pashoq,hedhja dritė mbi historinė kombėtare
me
pendė dhe kėngė u fut nė zemėr tė ēdo dashamiri tė kulturės dhe kėgės.
Mėsues,krijues
,kėngėtar,muzikolog me diapazone tė larta njohurishė,Demir Krasniqi u
bė udhėrrefyes i dashur
i njerėzimit.Unė nuk mirrem me idhujtari,nuk
kam idhuj,por Demirin e dua dhe e ēmoj punėn e tij
qė ėshtė ndėr
punėt shumė tė ēmuara arsimore,kulturore dhe kombėtare.
Sahere zbres
nga mėrgimi i largėt nė Kosovė takohem me kėtė lavrues tė kulturės
sonė,qmallemi dhe mėsoj diqka tė re e tė
vlefshme nga shumė
fusha.Edhe kėsaj radhe rezervova kohė tė takohem me te,por gėzimi dhe
efekti ishte mė i madh:Kėsaj radhe
takova bashkė me te edhe krijuesin
dhe veprimtarin e arsimit dhe kombit Hysen Kėqikun.Me Demirin dhe
Hysenin nė Hotelin Kristal
tė Gjilanit ndejėm jo mė pak se tri
orė,por ndeja me ta mu duk sikur nuk zgjati as tre minuta.Duke u
pėrshėndeturme ta
Demiri kėmbėnguli qė meodomos njė ditė tė i bėjė
vizitė nė shtėpinė e tij.Mundėsitė ishin tė vogla, isha tė qmallem me
tė gjithė
ngapak,andaj koha nuk mė premtonte,por lash diqka pa
realizuar dhe i bėra njė vizitė nė shtėpi
Demirit.Pritja e tij e
pėrzemėrt ,bujare do mė mbetėt gjithnjė nė kujtesė.Mbas pak kohe
vizitova njė dhomė tė tij tė punės,e cila
ishte e tėra e
mbushur me punėn e krijimtarisė sė tij.Raftet me libra tė tij,disqet e
gramafonave,audiokasetave,video
kasetave,cd-ve
ku kishte mbi 4000 kėngė tė reportuarit tė
tij,veshjet kombėtare qė po shkėlqenin tė cilat po i mbante me kujdes tė
madh,veglat muzikore
si qyfteli,sharki,violinė,harmonikė,def,etj,mirėnjohėje e shpėrblime tė
renditura me pedantėri,e
shumė qė nuk i ceka.
Ja kjo ėshtė pasuria ime e tėra qė kam mė
tha Demiri:Unė nuk kam veturė,as bicikletė,nuk kam as para,kjo qė po
shihni
ėshtė e tėra pasuria ime!Vėrtetė Demiri sot gjindet pak i
holluar materialisht sepse vėshtirė jetohet me paga arsimi,ai
kohėn e
veprimtarisė sė tij nuk vrapoi mbas materializmit,si shumė kėngėtar,t
tė
cilėt me mashtrime,britma dhe ulurima,ndryshime e kopjime tė kulturės
sonė,u vunė mbas materializmit dhe me hiq vlerė ua gjveshen gjepat
qytetarėve!
Demir Krasniqi iu vu punės arsimore,kulturore e
kombėtare,mblodhi folklor kombėtar,punoi nė arsim pa paga,kėndoi pėr
dėshirėn e popullit,hargjoi mjete
pėr tė botuar libra,nga se nuk
gjinden sponzor kėsaj kohe,por pasuria e tij intelektuale,arsimore dhe
kombėtare qė ma zuri syri nė dhomėn e tij,ėshtė
begatia mė e madhe qė
ma ka zėnė syri nė kėto vitet e mija.Nė kėtė ndejė ai mė bėri edhe njė
nderė tė madhe duke mė ofruar titujt e tij"Kėngė krismash
lirie
pjesėt 1 dhe 2","Liman Shahiqi,trimi i Gollakut","Familja Kurti nga
Tugjeci","Kushtrim Lirie","Gjakon Kosova""Kėngė pėrjetėsie","Bejtė
Pireva,pėr tė cilat i jem
shumė mirėnjohės,nga se mė parė mė kishte
dhėnė disa tituj tjerė dhe tani kam krijimtarinė komplete tė tij.Ai
mėdhuroi edhe disa kėngė nė cd,prej tė cilave mė la shumė
mbresė"Mbarė
Gollaku po qan me lot"nė tė cilėn kėndon me shumė dhimbje e
mallėngjim,largimin e popullatės nga shumė fshatėra tė Gollakut,pėr
kėtė,apo atė shkak.
Pėr Demir Krasniqin dhe njerėz si ai duhet tė
kemi rrespekt dhe dashuri
,kėta me punėn e tyre kanė nderuar
arsimin,popullin dhe historinė kombėtare.Si tė tillė kėta njerėz duhet
tė i mbėshte
sim,se vėrtetė ata kanė rėnė nė varfėrinė materiale,por
kanė pasuruar kulturėn dhe historinė kombėtare.