Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    PO JU KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ

    shaban cakolli
    shaban cakolli
    Pena e arte
    Pena e arte


    Numri i postimeve : 4940
    Data e rregjistrimit : 01/06/2007

    PO JU KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ Empty PO JU KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ

    Mesazh nga shaban cakolli 16/7/2010, 12:19

    PO KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ

    =1535548066&p[]=407521154526]



    PO KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ

    Po kėndoj njė kėngė
    o ju shokėt e mij
    bash sikur ju kėndova
    ashtu nė rini

    unė jam,ai qė jam
    pėrveq kėngės
    tjetėr s“kam
    kėngėn e kam pasuri
    shpirtin e kam dashuri.



    (Demir Krasniqi)PO JU KĖNDOI NJĖ KĖNGĖ O JU SHOKĖT E MIJ 34934_1305556249073_1535548066_30665895_5395502_n
    Kjo ėshtė edhe pasuria mė e madhe
    jo vetėm e Demirit,por e shpirtit tė
    popullit,e folklorit tė
    kombit,e histoisė kombėre.Demir Krasniqi njė shpirt
    kėrkues i paepur
    i arsimit kombėtar dhe njohėjes sė realitetit tanė
    kombėtarė tė
    flijuar brenda shekullit,nėpėr tė cilin flijim historia jonė
    nxori nė
    shesh burra tė mėdhenj,tė cilėve penda e Demir Krasniqit u furi lavdi
    kurse
    zėri i tij i ėmbėl me shumė dhembje e mallėngjim kėndoi heroizmin e
    tyre
    pėr flijimin etyre qė nė emrin e tyre gėzon atdheu i lirė.I
    vetdijshėm pėr

    flijimin e shumė atdhedashėsve Demiri fort
    kujesshėm dhe vendosmėrirr u
    gėtoi nė gjitha trevat shqiptare duke
    faktuar gjitha tė dhėnat qofshin
    ato tė karakterit
    historiografik,apo karakterit kulturor,duke dhėnė
    njė kontribut tė
    rėndėsishėm,por edhe duke zgjėruar njė krijimtari tė
    begatshme
    nė mbledhėjen,studimin,sistemimin
    dhe publikimin e tė dhėnave tė tij
    kulturore dhe kombėtare,tė cilat
    sot dhe nė tė ardhėmen do u shėrbejnė
    tė rinjėve brez pas
    brezi.Demir Krasnqiė personalitet i veēantė,emri i
    tė cilit ėshtė
    bėrė i njohur nė ēdo vend ku jetojnė shqiptarėt,nuk hyri rastėsisht
    por
    personalitetin e tij e stolisėn afėrsia e tij me njerėz tė gjitha
    moshave,guximi
    i tij i pa shoq pėr tė u bėrė ballė sfdave tė kohės,vullneti dhe
    vendoshmėria
    veshja e personalitetit tė tij me njohuri tė gjėra nė
    fushėn e arsimit
    nė tė cilėn punoi dyzet vjet si mėsues dhe edukator
    i cili shpėrndau
    dritėn e diturisė ,nė fushėn e kulturės nė tė
    cilėn ishte punėtor i pashoq,hedhja dritė mbi historinė kombėtare
    me
    pendė dhe kėngė u fut nė zemėr tė ēdo dashamiri tė kulturės dhe kėgės.
    Mėsues,krijues
    ,kėngėtar,muzikolog me diapazone tė larta njohurishė,Demir Krasniqi u
    bė udhėrrefyes i dashur
    i njerėzimit.Unė nuk mirrem me idhujtari,nuk
    kam idhuj,por Demirin e dua dhe e ēmoj punėn e tij
    qė ėshtė ndėr
    punėt shumė tė ēmuara arsimore,kulturore dhe kombėtare.
    Sahere zbres
    nga mėrgimi i largėt nė Kosovė takohem me kėtė lavrues tė kulturės
    sonė,qmallemi dhe mėsoj diqka tė re e tė
    vlefshme nga shumė
    fusha.Edhe kėsaj radhe rezervova kohė tė takohem me te,por gėzimi dhe
    efekti ishte mė i madh:Kėsaj radhe
    takova bashkė me te edhe krijuesin
    dhe veprimtarin e arsimit dhe kombit Hysen Kėqikun.Me Demirin dhe
    Hysenin nė Hotelin Kristal
    tė Gjilanit ndejėm jo mė pak se tri
    orė,por ndeja me ta mu duk sikur nuk zgjati as tre minuta.Duke u
    pėrshėndeturme ta
    Demiri kėmbėnguli qė meodomos njė ditė tė i bėjė
    vizitė nė shtėpinė e tij.Mundėsitė ishin tė vogla, isha tė qmallem me
    tė gjithė
    ngapak,andaj koha nuk mė premtonte,por lash diqka pa
    realizuar dhe i bėra njė vizitė nė shtėpi
    Demirit.Pritja e tij e
    pėrzemėrt ,bujare do mė mbetėt gjithnjė nė kujtesė.Mbas pak kohe
    vizitova njė dhomė tė tij tė punės,e cila
    ishte e tėra e
    mbushur me punėn e krijimtarisė sė tij.Raftet me libra tė tij,disqet e
    gramafonave,audiokasetave,video
    kasetave,cd-ve
    ku kishte mbi 4000 kėngė tė reportuarit tė
    tij,veshjet kombėtare qė po shkėlqenin tė cilat po i mbante me kujdes tė
    madh,veglat muzikore
    si qyfteli,sharki,violinė,harmonikė,def,etj,mirėnjohėje e shpėrblime tė
    renditura me pedantėri,e
    shumė qė nuk i ceka.

    Ja kjo ėshtė pasuria ime e tėra qė kam mė
    tha Demiri:Unė nuk kam veturė,as bicikletė,nuk kam as para,kjo qė po
    shihni
    ėshtė e tėra pasuria ime!Vėrtetė Demiri sot gjindet pak i
    holluar materialisht sepse vėshtirė jetohet me paga arsimi,ai
    kohėn e
    veprimtarisė sė tij nuk vrapoi mbas materializmit,si shumė kėngėtar,t

    cilėt me mashtrime,britma dhe ulurima,ndryshime e kopjime tė kulturės
    sonė,u vunė mbas materializmit dhe me hiq vlerė ua gjveshen gjepat
    qytetarėve!
    Demir Krasniqi iu vu punės arsimore,kulturore e
    kombėtare,mblodhi folklor kombėtar,punoi nė arsim pa paga,kėndoi pėr
    dėshirėn e popullit,hargjoi mjete
    pėr tė botuar libra,nga se nuk
    gjinden sponzor kėsaj kohe,por pasuria e tij intelektuale,arsimore dhe
    kombėtare qė ma zuri syri nė dhomėn e tij,ėshtė
    begatia mė e madhe qė
    ma ka zėnė syri nė kėto vitet e mija.Nė kėtė ndejė ai mė bėri edhe njė
    nderė tė madhe duke mė ofruar titujt e tij"Kėngė krismash
    lirie
    pjesėt 1 dhe 2","Liman Shahiqi,trimi i Gollakut","Familja Kurti nga
    Tugjeci","Kushtrim Lirie","Gjakon Kosova""Kėngė pėrjetėsie","Bejtė
    Pireva,pėr tė cilat i jem
    shumė mirėnjohės,nga se mė parė mė kishte
    dhėnė disa tituj tjerė dhe tani kam krijimtarinė komplete tė tij.Ai
    mėdhuroi edhe disa kėngė nė cd,prej tė cilave mė la shumė
    mbresė"Mbarė
    Gollaku po qan me lot"nė tė cilėn kėndon me shumė dhimbje e
    mallėngjim,largimin e popullatės nga shumė fshatėra tė Gollakut,pėr
    kėtė,apo atė shkak.

    Pėr Demir Krasniqin dhe njerėz si ai duhet tė
    kemi rrespekt dhe dashuri
    ,kėta me punėn e tyre kanė nderuar
    arsimin,popullin dhe historinė kombėtare.Si tė tillė kėta njerėz duhet
    tė i mbėshte
    sim,se vėrtetė ata kanė rėnė nė varfėrinė materiale,por
    kanė pasuruar kulturėn dhe historinė kombėtare.

      Ora ėshtė 23/11/2024, 08:06