nga **GISHTEZA** 27/11/2007, 12:04
Studimi i fundit e cilėson mjetin komunikues pėr nga dėmi qė shkakton, si "duhani i shekullit XXI"
Studimet e fundit pėr lidhjen midis pėrdoruesve tė rregullt tė telefonave celularė dhe sėmundjeve treguan se rreziku pėr tu prekur nga njė tumor nė kokė rritet nė mėnyrė tė ndjeshme pas dhjetė vjetėsh, pavarėsisht "garancive" qė japin kompanitė e prodhimit se ata nuk e dėmtojnė shėndetin
Tė pėrdorėsh njė telefon celular pėr mė shumė se dhjetė vjet rrit nė mėnyrė tė ndjeshme rrezikun pėr tu prekur nga tumori nė kokė, tregojnė studimet mė tė fundit tė bėra nė kėtė fushė. Kėto studime, qė kundėrshtojnė hapur deklaratat zyrtare tė kompanive qė i prodhojnė, se telefonat celularė nuk ndikojnė te shėndeti, treguan se njerėzit qė kanė pėrdorur telefona celularė pėr mė shumė se njė dekadė janė dyfish mė tė prirur pėr tė zhvilluar njė tumor nė kokė, nė anėn nga e cila ata kanė mbajtur mė shumė aparatin celular. Shkencėtarėt qė u morėn me kėtė studim arritėn nė pėrfundimin se pėrdorimi i telefonit pėr njė orė nė ditė ėshtė mė se e mjaftueshme pėr tė rritur rrezikun, ndėrsa standardet ndėrkombėtare tė pėrdorura deri mė tani pėr tė mbrojtur pėrdoruesit nga rrezatimet nuk janė tė sakta e duhen rishikuar patjetėr. Pas njė sėrė studimesh tė hollėsishme, ata kėrkuan tė tregonin se "duhet tė jemi tė kujdesshėm dhe tė pėrdorim nė mėnyrė tė limituar telefonat celularė, por mbi tė gjitha duhet tė bindim fėmijėt qė tė heqin dorė nga ideja pėr tė pasur njė tė tillė. Studimi, i publikuar nė numrin e fundit tė revistės "Ocupational Environmental Medicine", ėshtė i rėndėsishėm sepse pas shumė kohėsh dyshime i bėri kėrkuesit qė tė studionin lidhjen qė mund tė kishte pėrdorimi i gjatė i telefonit celular me zhvillimin e disa sėmundjeve, sidomos me tumorin nė kokė. Kanceri do mė shumė se dhjetė vjet tė zhvillohet, por meqė telefonat celularė janė pėrhapur kaq shumė kohėt e fundit, kjo do tė thotė se gjithmonė e mė shumė njerėz po i pėrdorin ata pėr njė kohė tė gjatė.
Garancitė qė i bėjnė telefonat shumė tė sigurt bazohen nė kėrkimet e bėra mbi shumė pak njerėz tė ekspozuar ndaj rrezatimeve pėr njė kohė tė gjatė, mjaftueshėm pėr shfaqjen e njė sėmundjeje, por pa asnjė vlerė pėr statistika tė sakta. Muajin e kaluar, njė studim i madh i bėrė nė Britani mbi rreziqet e shėndetit nga pėrdorimi i teknologjisė i quajtur "Mobile Telecommunications and Health Research", i financuar nga qeveria dhe burime tė tjera, tregoi se "telefonat celularė nuk lidhen fare dhe nuk ka asnjė efekt negativ mbi shėndetin". Por, drejtuesi i gjithė kėsaj e pranoi se njė pjesė e vogėl e kėrkimeve u bazua mbi njerėz qė kishin pėrdorur telefonin pėr mė shumė se dhjetė vjet. Megjithatė, ai thotė se "ne nuk mund ta pėrjashtojmė mundėsinė se kanceri mund tė shfaqet brenda njė periudhe tė shkurtėr kohe". Por, gjithashtu, ai tha se nga investigimi zbuloi se mund tė kishte njė rritje tė numrit tė njerėzve tė prekur nga tumoret nė tru, nėse ata ekspozoheshin pėr mė shumė se dhjetė vjet ndaj rrezatimeve qė lėshojnė telefonat, gjė qė i shtyu tė bėnin mė shumė kėrkime.
Studimi i ri
Studimi i ri, i udhėhequr nga dy profesorė suedezė, Lennart Hardell dhe Kjell Hansson Mild, hapi disa rrugė tė reja pėr tė marrė mė shumė informacion. Dy shkencėtarėt bashkuan edhe rezultatet e 11 studimeve tė tjera qė ishin bėrė mė parė pėr zhvillimin e tumorit te njerėzit qė kishin pėrdorur telefona celularė pėr mė shumė se dhjetė vjet. Ata i bashkėngjitėn kėrkimeve tė tyre edhe rezultatet nga studimet e bėra nė Suedi, Danimarkė, Finlandė, Japoni, Gjermani, SHBA dhe Britani. Ata gjetėn se pothuajse tė gjitha studimet kishin zbuluar njė rrezik nė rritje, sidomos nė anėn e kokės ku njerėzit vendosin telefonin e tyre celular. Pesė nga gjashtė studimet treguan se te kėta njerėz mundėsia pėr njė tumor malinj nė tru ishte mė e madhe. Po ashtu, ata gjetėn se pėrdoruesit e rregullt kanė mundėsi pėr tė zhvilluar mė shumė tumore se njerėzit e tjerė. Pas analizės sė hollėsishme, ata arritėn nė pėrfundimin se njerėzit qė kanė pėrdorur telefonat e tyre pėr njė dhjetėvjeēar ose mė shumė janė 20 pėr qind mė tė prirur pėr tė zhvilluar sėmundjet e veshit dhe 30 pėr qind pėr njė tumor malinj. Po ashtu, rreziku ėshtė shumė herė mė i madh nė anėn e kokės, nga e cila telefoni ėshtė mbajtur mė gjatė. Nė fund, shkencėtarėt thanė se "rezultat e studimit tė fundit nė pėrdorimin e telefonave celularė pėr mė shumė se dhjetė vjet rrisin ndjeshėm rrezikun e kancerit malinj nė kokė apo vesh".
Gjithashtu, ata shtuan se rreziku nuk mund tė pėrjashtohet edhe pėr llojet e tjera tė tumoreve tė trurit. Ashtu si tė tjerėt, edhe Hardell e Mild ishin alarmuar nga rezultatet qė kishin nxjerrė prej punės sė gjatė nė kėtė fushė. Edhe ata kishin arritur nė pėrfundimin se njerėzit qė e pėrdornin mė shumė telefonin ishin rreth tri herė mė tė prirur pėr tė zhvilluar malignant gliomas, se sa njerėzit e tjerė dhe rreth 5 herė pėr ta zhvilluar atė nė anėn ku ata mbajnė telefonin. Pėr neuromat akustike gjetėn se ekzistonte njė rrezik tri-katėr herė mė i madh pėr tė zhvilluar tumorin. Ata nxorėn gjithashtu tė vetmin studim edhe pėr efektet e pėrdorimit pėr njė kohė tė gjatė tė telefonave pa fije dhe gjetėn se kjo rriste rrezikun pėr tė dyja tumoret. Studimet e tyre sugjerojnė se tė pėrdorėsh njė telefon tė lėvizshėm apo ndryshe telefon celular pėr rreth 2000 orė ose mė pak se njė orė ēdo ditė pėr dhjetė vjet, ėshtė mjaftueshėm pėr tė rritur rrezikun.
Profesor Mild tregoi pėr "The Independent" se "gjithmonė mė janė dukur tė dyshimta paralajmėrimet qė thoshin se nuk ka rrezik nga pėrdorimi i gjatė i telefonave celularė. Ne arritėn nė pėrfundime tė rėndėsishme, se diēka mund tė ndodhė pas dhjetė vjetėsh". Ai thotė se telefoni celular duhet pėrdorur sa mė pak tė jetė e mundur dhe sugjeron njerėzit pėr pėrdorimin e kufjeve e bėrjen e telefonatave sa mė tė shkurtra, duke i rezervuar telefonatat e gjata pėr telefonat e shtėpisė. Ai tha, gjithashtu, se telefoni celular nuk u duhet dhėnė fėmijėve, pasi kafkat e tyre janė tė holla dhe zhvillimi i sistemit nervor nė vazhdim i bėn ata mė tė prekshėm ndaj kėtyre sėmundjeve. Rreziku mund tė jetė akoma mė i madh, sipas asaj qė sugjerojnė studimet dhe asaj qė profesori Mild thotė, dhjetė vjet ėshtė minimumi i kohės qė i duhet njė kanceri tė zhvillohet. Gjithashtu, studiuesit kanė frikė se nėse studiojnė njerėz qė kanė 15, 20 apo 30 vjet qė pėrdorin njė tė tillė do tė shohin se si sėmundjet do tė zhvillohen nė dekadat qė vijnė, veēanėrisht te njerėzit e rinj. Profesori thotė gjithashtu se emetimi i rrezatimeve ėshtė ulur ndjeshėm qėkur telefoni i parė celular u shfaq shumė dhjetėvjeēarė mė parė, tė cilėt sugjeronin se edhe rreziqet do tė jenė mė tė vogla. Po ashtu, ai rekomandon qė tė pėrdoren telefona qė emetojmė sa mė pak rreze qė tė jetė e mundur dhe thotė se njerėzit janė tė ekspozuar edhe ndaj sistemeve tė tjera qė emetojnė valė tė dėmshme, si pėr shembull sistemet Wi-Fi, qė emetojnė shumė mė pak rreze se telefoni celular. Por, Shoqata e Operatorėve tė Telefonisė sė Lėvizshme tregon se kėto nuk janė tė dhėna tė sakta dhe duhen mė tepėr studime tė detajuara. Gjithashtu, shkencėtarėt thonė se mund tė ekzistojė edhe njė lidhje mes alzhaimerit dhe sėmundjes sė parkinsonit. Pėr kėtė arsye shumė vende nė botė po mundohen tė tregtojnė modele telefonash me rrezatim shumė tė ulėt, pėr tė shmangur problemet me shėndetin.
Telefonat celularė: duhani i shekullit tė 21
Neil Whitfield, njė 49-vjeēar dhe baba i gjashtė fėmijėve, nė vitin 2001 zbuloi se vuante nga njė neuromė akustike, pasi kishte pėrdorur pėr shumė vite telefonin celular nė anėn e djathtė tė kokės. Pikėrisht nė kėtė anė ishte edhe vendi ku iu zhvillua neuroma. Ai tha se nuk ka pasur asnjė rast tjetėr nė familje qė tė vuante nga kjo sėmundje dhe kur ai e pyeti specialistin se nga ēfarė mund ti shkaktohej kjo, doktori e kishte pyetur nėse kishte pėrdorur telefon celular. "Flisja rreth katėr orė nė ditė dhe kur e mbaja atė nė kokė e ndieja sikur veshi mė merrte flakė". Ai shtoi gjithashtu se e humbi komplet dėgjimin nė veshin e tij tė djathtė dhe nuk shkoi nė punė pėr 12 muaj rresht. I paftė pėr tu kthyer nė punėn e tij tė vjetėr nė marketing ai u bė mėsues. "Kjo pati njė efekt shkatėrrues pėr familjen time. Telefonat celularė janė si duhani i shekullit tė 21 dhe pėr kėtė ėshtė e nevojshme qė tė tregojmė kujdes. Ju kurrė nuk do tu blinit fėmijėve njė paketė cigare, por ju u blini atyre telefona qė mund tu shkaktojnė dėme akoma edhe mė tė mėdha".
Marre nga : Gazeta Shqip
