Tė agjėrosh, nė Islam ėshtė tė heqėsh dorė nga disa gjėra qė nė jetėn e rėndomtė janė tė lejuara dhe jo vetėm kaq, por ato janė tė domosdoshme pėr tė jetuar.
Nga: Hasan BAFTIJARI
Abdullah ibni Abbasi thotė: dėgjova nga i Dėrguari i Zotit se Xhenneti nga viti nė vit zbukurohet pėr shkak tė ardhjes sė muajit tė Ramazanit.
Po ashtu, i Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
"Muaji i Ramazanit ėshtė muaji i All-llahut nė tė cilin punėt e mira shpėrblehen dyfish dhe falen mėkatet. Muaji i Ramazanit ėshtė muaji i bereqetit dhe shtimit, muaji i pendimit dhe faljes sė mėkateve. Ramazani ėshtė muaji i ēlirimit nga zjarri i Xhehennemit dhe arritje nė Xhennet. Pra, o njerėz, nė muajin e Ramazanit largohuni nga ēdo vepėr e keqe dhe haram, nė kėtė muaj lexoni shumė Kur'an dhe gjithė kohėn kaloni duke kujtuar Krijuesin tuaj. Mos muaji i Ramazanit tek ju tė jetė sikur muajt tjerė, sepse ky muaj dallon nga muajt tjerė".
S'do mend se agjėrimi nė aspektin juridik i ka rregullat e veta tė cilave duhet t'u pėrmbahen agjėruesit, por kjo pėrmbajtje duhet tė jetė domethėnėse pėr ata, pėrndryshe, humbja e kėtij kuptimi tė agjėrimit, mė shumė do tė ishte uri dhe etje. Tė agjėrosh, nė Islam ėshtė tė heqėsh dorė nga disa gjėra qė nė jetėn e rėndomtė janė tė lejuara dhe jo vetėm kaq, por ato janė tė domosdoshme pėr tė jetuar. Ushqimi dhe pijet janė elemente tė rėndėsisė vendimtare pėr tė vazhduar jeta fizike e individit, ndėrsa marrėdhėniet intime bashkėshortore janė tė domosdoshme pėr tė vazhduar tė jetojė lloji njerėzor. Pra, prej kėtyre gjėrave tė domosdoshme duhet tė abstenojė agjėruesi pėr tė fituar kėnaqėsinė e All-llahut.
Mu kėtu qėndron porosia e agjėrimit. Abstenimi (pėr njė kohė tė caktuar) nga e lejuara, qė nganjėherė ėshtė e domosdoshme, duhet tė na mėsojė qė pėrgjithmonė tė heqim dorė nga e keqja dhe e ndaluara. Kjo kohė e Ramazanit ėshtė rast qė njeriu tė ndryshojė nė aspektin pozitiv, tė fitojė vetėbesim nė procesin e largimit nga veset dhe veprat e kėqija, tė kuptojė edhe praktikisht se nėse ka mundėsi qė tė durojė pa ushqim dhe pije dhe gjėra tė lejuara pėr njė kohė tė caktuar, ai ka mundėsi tė qėndrojė pa ato gjėra tė cilat jo vetėm qė nuk i ka tė domosdoshme, por janė edhe tė dėmshme pėr tė, edhe atė nė kohė tė pacaktuar. Agjėrimi i jep muslimanit njė vullnet dhe vendosmėri tė kėtillė. Ai e bėn atė qė nė mėnyrėn mė tė lehtė dhe efikase t'i nėnshtrohet Krijuesit tė qiejve dhe tokės, All-llahut Fuqiplotė.
Jeta nė Ramazan ėshtė aq e thellė dhe kuptimplotė, saqė ēdo fjalė e folur, ēdo zė qė dėgjohet, njeriut i duket si njė vjershė qė buron nga zemra e tij; pėr mė tepėr, ndjenjat tona fillojnė e shkrihen si vargjet mė tė ėmbla. Ramazani e bėn shpirtin tonė tė rihapet porsi gonxhe, tė zgjohen ndjenjat e fjetura nė thellėsi tė vetes, na shėtit nė botėn e ėndrrave mė magjepse e mė tė ėmbla. Ai na brumos me nevojėn e takimit dhe me dashuri tė zjarrtė; ai na bėn tė ndjejmė zhvillimin e jetės sė vėrtetė nė zemrat tona.
Era e kėndshme e jetės shpirtėdhėnėse tė Ramazanit ėshtė njė ēastet qė i falė sėrish shpirtit tė njeriut aftėsi. Ramazani ėshtė muaj i zbulesės, i qėndresės, i shpresės. Ėshtė muaj i mirėsive, i begative i fshehtėsive. Ramazani ėshtė muaji i barazisė, i afėrsisė, i pjekurisė, i gjallėrisė. Ėshtė muaj i vėshtirėsive, i lehtėsive, i befasive. Ramazani ėshtė muaj i vlerave superiore, muaj qė sjellė fitore, muaj i Mėshirės Hyjnore, muaji kur bleron pranvera shpirtėrore... Ramazani ėshtė oaza e mėshirės.
Muaji i bekuar i Ramazanit i ngjan njė universiteti i cili punon vetėm njė muaj gjatė vitit dhe sjell mėsime shumė tė dobishme. Njė universitet i llojit tė cilin njeriu, me gjithė mjetet materiale dhe shpenzimet e mėdha, nuk ka mundėsi tė ndėrtojė. Fjala e Zotit ka ndikuar aq thellė nė zemrat e muslimanėve, sa qė edhe pas kalimit tė 14 shekujve nga shpallja e ajetit kur'anor tė agjėrimit Pejgamberit Muhammed [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], nė muajin e mėshirės ky universitet rihapet, me ē'rast me miliona "studentė fillojnė studimin" nė vende tė ndryshme tė botės.
Agjėrimi nė pamje tė jashtme ėshtė largim nga ngrėnia, pija dhe largim nga disa kėnaqėsi tė kėsaj bote. Por, nė tė vėrtetė, agjėrimi bėhet shkak i lulėzimit dhe ngritjes shpirtėrore te njeriu, ėshtė afrim te Zoti, luftė ndaj epsheve dhe forcim i vullnetit. Pra, personat tė cilėt nuk e kėnaqin shpirtin dhe trupin e tyre me ibadetin e ėmbėl, agjėrimin, dhe nuk durojnė pak uri dhe etje, i ngjajnė gjelbėrimeve tė buta dhe tė pafuqishme qė kultivohen dhe qė ndodhen pranė lumenjve. Nėse pėr disa ditė me radhė kėto gjelbėrime nuk ujiten ose shteret uji i lumit, do tė thahen.
Agjėrimi e forcon njeriun pėrballė vėshtirėsive dhe problemeve, dhe me kufizim tė pėrkohshėm shton aftėsinė dhe vullnetin pėr rezistencė ndaj ngjarjeve tė vėshtira. Profeti Muhammed [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Agjėrimi ėshtė mbrojtje pėr agjėruesin, ēdo njėri prej jush qė ėshtė duke agjėruar tė mos thotė fjalė tė kėqija, tė ngrejė zėrin nga agresiviteti dhe armiqėsia, dhe ēdo herė qė dikush ta ofendojė atė ose ta ftojė tė pėrleshet, agjėruesi tė thotė: Unė agjėroj".
Gjithashtu, leximi i Kur'anit ka njė ndikim tė veēantė nė kėtė muaj tė begatshėm. Thotė All-llahu i Lartėmadhėruar nė Kur'anin fisnik: "Muaji i Ramazanit nė tė cilin zbriti Kur'ani", kurse nė njė hadith thuhet: "Pėr ēdo muaj ka nga njė edukues dhe edukuesi i kėtij muaji ėshtė Kur'ani". Njė ndėr punėt mė tė mira nė muajin e bekuar tė Ramazanit ėshtė leximi i Kur'anit famelartė. Nė hadithe dhe thėnie tė shumta theksohet mbi afrimin me Kur'anin famėlartė gjatė gjithė jetės, e nė veēanti gjatė kėtij muaji tė bekuar. Leximi i Kur'anit nė ketė muaj ka shpėrblim shumė herė mė tė madh nė krahasim me ditėt tjera tė vitit.
Nė ajetet 190 dhe 191 tė sures Ali Imran thuhet:
"Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndryshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit!"
Thuhet se Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], natėn kur zgjohej pėr t'iu lutur Zotit, drejtohej nga qielli dhe pėshpėriste kėto ajete.
Disa nga njerėzit lexojnė disa herė hatme Kur'anin gjatė muajit tė Ramazanit, gjė kjo qė padyshim ėshtė vepėr e mirė, mirėpo nuk duhet tė jetė qėllimi vetėm qė sa ma shpejtė tė kalohen faqet pa pėrfituar asgjė nga ajo qė ėshtė duke u lexuar. Kur njeriu tė lexojė ndonjė ajet, ai duhet tė ndalet e tė meditojė mbi tė, duke i bėrė pyetje vetvetes pėr domethėnien e atij ajeti dhe t'i jep mundėsinė zemrės pėr t'u ndikuar e sjelljeve pėr tė ndryshuar. Transmetohet nga i Dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], se ka thėnė: "Kėto zemra forcohen ashtu siē forcohet hekuri". U pyet se ēka e zbutė atė, tha: "Leximi i Kur'anit dhe pėrkujtimi i vdekjes".
Rėndėsi tė madhe besimtari gjatė muajit tė Ramazanit duhet t'i kushtojė namazit. Selman Farisiu [radijall-llahu anhu] thotė: Njė ditė me tė Dėrguarin e All-llahut ishim ulur nėn njė dru. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] mori njė degė tė tharė nga druri, e shkundi derisa i ranė tė gjithė gjethet. Atėherė mė tha mua: "Selman, a nuk pyet se pse veprova kėshtu?" I thashė: O i Dėrguari i Zotit, mezi po pres tė kuptoj se ē'ishte qėllimi juaj? Atėherė i Dėrguari i Zotit, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], tha: "Kur muslimani tė merr abdes, dhe mirė tė merr abdes, dhe tė falė 5 kohėt e namazit, mėkatet e tij do tė bien ashtu si ranė gjethet e kėsaj dege".
Pra, kėshtu ėshtė edhe muaji i Ramazanit, me mėshirėn e madhe qė e posedon, nėse njeriu ėshtė i kujdesshėm me namazet e tij, me pėrmendjen e All-llahut dhe ruajtjen e gjuhės qė mos tė flet fjalė me tė cilat hidhėron Krijuesin, do te del nė fund tė kėtij muaji, me dėshirėn e All-llahut Fuqiplotė, i pastėr nga mėkatet, ashtu siē u pastrua druri nga gjethet pasi qė e shkundi i Dėrguari i Zotit.
Muaji i Ramazanit ėshtė muaj i lutjes. Muaj nė tė cilin besimtari e pastron zemrėn dhe shpirtin nga papastėrtitė dhe me respekt dhe afrim tek Krijuesi e shkatėrron murin e mendjemadhėsisė. Mjafton qė njeriu tė ulet nė tryezėn e mirėsive shpirtėrore tė kėtij muaji dhe tė pėrfitojė nga ajo.
Nė muajin e bekuar tė Ramazanit shtrohet tryeza e mėshirės Hyjnore dhe Zoti i fton robėrit e vet qė tė marrin pjesė nė kėtė mikpritje. Rezet e diellit tė Ramazanit shndrisin mbi qiellin e zemrave tona, prandaj ejani qė t'i shfrytėzojmė kėto rreze tė kėsaj mėshire. Sa kėnaqėsi ka pėrkujtimi i Zotit nė kėto ditė dhe kėto net tė cilat nuk mund tė gjenden nė asnjė kohė tjetėr. Pra, tė shpejtojmė qė tė pastrojmė zemrėn dhe shpirtin tonė nga mėkatet dhe t'i mbushim ato me mirėsi.
O Zot, me zemėr tė mbushur plot shpresė nė mirėsinė Tėnde jemi nisur drejt oazės sė mėshirės Tėnde, qė tė pėrfitojmė nga deti i pafund i mėshirės Tėnde. O Zot, mos na kthe bosh duart tona qė i kemi zgjatur drejt Teje pėr nevojė dhe na jep atė qė mendon se na takon prej Teje. O Ti qė ke fuqi absolute dhe dijeni mbi tė gjitha gjėrat. O Ti qė pėrpos Teje nuk mund kush t'i falė mėkatet dhe pėrpos Teje askush nuk mund tė largojė tė keqen dhe shqetėsimin. O mė i Mėshirshmi i mėshiruesve dhe mė i Madhi i Bujarėve, dėrgo mėshirė mbi Muhammedin dhe familjen e tij dhe na prano agjėrimin tonė; llogarite atė ndėr veprat e mira dhe pranoi pėrpjekjet tona pėr tė arritur kėnaqėsinė dhe faljen Tėnde.
var tmp;
tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a");
for(i=0; i