nga **GISHTEZA** 3/3/2009, 22:27
Me vetvrasje do tė kuptojmė veprimin e njė personi pėr tė shkaktuar vdekjen e vet, pėr ti shpėtuar njė situate tė gjykuar tė padėshirueshme pėr tė. Pėr herė tė parė termi vetėvrasje (suicid) ėshtė pėrdorur nė shekullin XIII. Mė parė quhej vrasja (homicid) e vetėvetes.
Depressioni ėshtė paraprijės i shumicės sė vetėvrasjeve.
Sot nė botė nga vetėvrasja vdesin rreth 1 milion njerėz pėr ēdo vit. Sipas Organizatės Botėrore tė shėndetėsisė nė ēdo 40 sekonda nė botė dikush bėn vetėvrasje. Vetėvrasja tani zė vendin e tetė nė botė, nė mesin e shkaqeve kryesore tė vdekjes nė popullatėn e pėrgjithshme dhe madje ėshtė shkaku i tretė kryesor i vdekjes sė individėve tė moshave ndėrmjet 15 dhe 24 vjeē.
Ndonjėherė, vetvrasja ėshtė menduar edhe si vepėr e arsyes sė lartė.
Seneka, njė filozof romak ka thė nė: Jeta nuk ėshtė e mirė, pėrveē jetės sė mirė. Prandaj, njeriu i menēur jeton mirė aq sa duhet, e jo aq gjatė sa mundet
Ai gjithmonė duhet ta mendojė jetėn nė kushtet e cilėsisė e jo nė tė sasisė
Vdekja e hershme apo e vonshme nuk ka rėndėsi, vdekja e mirė apo nga sėmundja ka.
Shumė vende tė botės kanė qėndrime nderuese apo lavdėruese rreth vetėvrasjes. Nė Japoni vetvrasja ėshtė njė akt i glorifikuar. Ata besojnė se vetėvrasja ėshtė njė zgjidhje krenare e problemeve tė pazgjidhura. Edhe pse shumė kultura e pranojnė vetėvrasjen, nė tė shumtėn e rasteve ajo
konsiderohet si njė akt i mjerė pėr dalje nga situata. Vetėvrasja nė shumicėn e shoqėrive ėshtė e ndaluar. Shumica e religjoneve e
konsiderojnė atė si mėkat, ndėrsa nė disa shtete ajo ėshtė edhe krim.
Vetvrasja nuk ėshtė mishėrim i forcės dhe shpesh vjen pas njė periudhe tė gjatė depresioni. Vetėvrasja duket sikur tė jetė zgjidhja e
problemeve kur personi mendon se tani nuk ka zgjidhje pėr problemet e tij.
Nga pikė pamja juridike, kryerja e vetėvrasjes nė shumicėn e vendeve tė botės nuk konsiderohet si krim. Ndėrsa, ndihma qė jepet pėr
shkaktimin e vetėvrasjes, nė shumė vende konsiderohet si krim pėr tė cilin parashikohen dėnime deri me 15 vjet burgim. Hulumtimi i parė
shkencor pėr vetėvrasjen ėshtė kryer nga Emil Dyrkemi (Emil Durkheim 1858-1917). Nė vitin 1897 ai botoi njėrin nga librat mė tė rėndėsishėm
nė sociologi, Vetėvrasja: njė studim nė sociologji.
Faktorėt kryesorė tė rrezikut pėr vetėvrasje
Faktorė tė pėrgjithshėm tė rrezikut nga vetėvrasja
1. Serioziteti mjeksorė i tentativave tė mėparshme
2. E kaluara me tentativa vetvrasjeje
3. Ideacioni akut suicidal
4. Atraksioni/ngazėllimi ndaj vdekjes
5. Ndjenja e humbjes sė shpresės
6. Historia familjare e vetvrasjeve
7. Mbi dozimi me alkool
8. Humbja/Ndarjet
Faktorė tė rrezikut pėr vetėvrasje tek tė miturit
1. Tentativat e mėparshme pėr vetėvrasje
2. Depresioni ose abuzimi me substancat
3. Prania e hershme e ēregullimeve mendore
4. Situata stresuese apo humbja e dikujt
5. Vetėvrasje nė familje