Ruzvelti, ska ngelur pėr tu vlerėsuar nga unė, se e ka vlerėsuar bota. Por unė, i nderuar lexues, kėshtu u ndjeva sot , (inferior ndaj tė pranishėmve tė nderuar) nė njė tubim tepėr mbresėlėnės qė u organizua nga myftinia e Shkodrės me rastin e 5-vjetorit tė gazetės emėrmirė, UDHA ISLAME. Me kėtė rast Myftinia nė fjalė i bindi tė pranishmit se jo vetėm ėshtė e aftė ti japė vlerat qė meriton njė aktiviteti tė tillė, por edhe tė gjejė ato mjedise qė plotėsojnė tė gjitha kushtet pėr tė bėrė atė qė u bė: Ceremonia mbresėlėnėse e 5-vjetorit tė daljes nė dritė tė gazetės sė lartpėrmendur, nė lokalin prestigjioz tė tė ndjerit Agim Hysa.
Nė se thashė u ndjeva inferior, mendoj se mu dha rasti qė tė arrija pikėsynimin tim, pse jo dhe nė kushte mė optimale se sa nė njė rast tjetėr, qė se shfrytėzova sa dhe si duhej. Pra me qė se bėra herėn e parė, mendoj se u donte sot tu a thoja tė pranishėmve tė nderuar, se pjesa mė e madhe jo vetėm ishin intelektualė por edhe besimtarė tė devotshėm tė fesė Islame e qytetarė tė denjė tė kėtij qyteti tė lashtė e me tradita tė mirėfillta, siē ėshtė Shkodėr locja. Ēfarė doja tu thoja: Jam tepėr i gėzuar pėr ftesėn qė mu bė. Them kėshtu sepse nuk u privova nga ajo kėnaqėsi qė po ndiente salla me tė pranishmit e saj tė respektuar. Por njė kėnaqėsi mė shumė do tė ishte pėr mua, nė se do tė mė lejoni tjua them sa vijon: Para pak ditėsh ndodhesha nė njė nga rrugėt e qytetit tim. Jo larg dy kazanėve tė hedhurinave. Por qė kėto tė fundit ishin shumė mė tepėr rreth kazanėve se sa brenda tyre. Gjė qė shumė kalimtarėve sikur spo u bėnte shumė pėrshtypje (ai pisllėk e pa pastėrti). Ndėrsa mua, veē kazanėve dhe hedhurinave po mė binin nė sy dy kalimtarė, veshja e paraqitjae tė cilėve i padiste se shqiptarė nuk ishin. Pėr bindjen time ata ishin nordikė ose gjermanė. Personat nė fjalė u fiksuan 2-3 metra larg kazanėve. Shikuan njėri-tjetrin dhe nxorėn aparatin fotografik! Jo pėr tė tė bindur i nderuar lexues, se jam mė i ndjeshėm se tė tjerėt! Por, sinqerisht pėr momentin, mu duk sikur kjo nuk ndodhi nė rrugė tė madhe, por nė oborrin e shtėpisė sime. Dhe pėr koincidencė, jo larg meje, po kalonin dy persona, njė intervistuese dhe njė kameraman. Intervistuesja u drejtua nga unė, por unė treta shikimin. Nė ēast u pendova. Them kėshtu se tangent mu kujtuan dy strofa tė njė poezie qė pėr mua, ishin sa kuptimplote aq gjithėpėrfshirėse. Dhe ja, thashė me vete (sikur ti thoja...): Ne ėndėrronim tė jetonim. / Ne ėndėrronim pėr njė jetė mė tė mirė!! Nuk e ėndėrronim kėshtu ta pėsonim! Si ēifuti nė shkretėtirė.?!50 vite nuk ishin pak!/ I mjaftonin mjerimit tonė.! Kėtė mashtrim se kishim hak / Qė nga Shkodra deri nė Vlorė! Pra, i nderuar lexues, nė se do e bėja tė paktėn sot, (atė ēfarė nuk e bėra dy herė radhazi) s do mė pėrfshinte nė vetvete titulli i kėtij shkrimi. Ideja ime ishte qė gazeta nė fjalė dhe pendėshkruesit e kėsaj gazete, krahas tė tjerave me karakter fetar, mos tė linin nė hije edhe ngjarje tė karakterit shėndetėsor dhe qytetar.!Ėshtė e mrekullueshme tė jesh modest, por nuk duhet tė jesh indiferent.(Volteri)