Jo tė gjitha zakonet dhe traditat janė tė mira sikurse qė edhe ruejtja e shumė prej tyne nuk asht pengesė per zhvillim, per emancipim dhe per ecje nė hap me tė ren dhe civilizimin. Unė shumė moti kamė nji mllef nė shpirt nė lidhje me disa raste qė i kamė pa, i shof dhe i ndegjojė edhe sot e kėsaj dite nė Norvegji nė lidhje me mergaten tonė nė kėtė shtet. Kjo cka po e shkruej asht dukuni me permasa edhe ma tė mėdhaja nė shtetet tjera ku ka ma shumė shqiptarė se kėtu nė Norvegji. Fjalen e kamė per martesat e mergimtarve shqiptarė kėtu dhe unė kėto martesa i kamė renditė nė kėto lloje:
1. Martesa tė perzieme me femna vendase per tė vetmin qellim per tė rregullue lejeqendrimet nė Norvegji
Martersat e tilla zakonisht janė ba nė vitet e fundit tė fundshekullit dhe ato janė lidhė nė mes djemve shqiptarė dhe grave norvegjeze. Me qellim e thamė grave sepse e verteta asht se shumica kėtyne nuseve tė konvertueme shqiptare kishin nga nji, dy e ma teper fėmijė nga martesat e tyne tė maparshme apo nga lidhjet e tyne me ndonji minoritar tė nacionaliteteve tjera.
Kusht per tu martue dhe per ti dhanė shansin per lejeqendrime azilkerkuesit shqiptarė ishte zakonisht shtatzania dhe lindja edhe e ndonji fėmiu. Grueja norvegjeze me nivel emancipimi tė ultė dhe e perbuzun nga ambienti dhe rrethi i saj norvegjez per shkak tė sistemit naiv, anarkist, byrokratik dhe tė palogjikshem tė shtetit tė vet, pra Norvegjisė kishte gjetė "vendin e punės ma tė pershtatshmin". Ajo lid fėmijė, per ata fėmijė ajo merr paga tė majme, shumė ma shumė se tė punojė si pastruese apo diku nė fabrikė nė prodhim dhe kėshtu ajo jeton jeten e saj prej dembeleje, prej nji grueje pa pik cipe dhe pa pik morali. Asaj i interesojnė vetem paratė.Dhe tash cka ndodhė, shqiptari per letra tė lejeqendrimit pranon kėtė maskarallak dhe sot sipas disave ka nji numer nga 300-500 fėmijė tė babave shqiptarė e nanave norvegjeze dhe keta fėmijė nuk kanė aspak ose fare pak kontakte me babėn e vetė biologjik. Ata jetojnė me hamshoret tjerė qė nana e tyne e pacipė i ka gjetė dhe bashkjeton me ta per ta krijue edhe ndonji fėmijė. Ndodhė qė nji grue ka pesė fėmijė me pes burra tė nacionaliteteve tė ndryshme. Pra fėmijet jetojnė nė shtepinė e nanės sė tyne nė nji BASHKIM-VLLAZNIM me vėllaznit e motrat nga tė kater anet e botės.
Shumica e kėtyne baballarve kanė psue keq sepse nuk mund tė pajtohen me faktin se fėmiu i tillė i lindun , per te asht i humbun. Shumė tė tjerė janė martue ma vonė dhe nga vendlindja kanė sjellė vajza tė rea shqiptare me tė cilat kanė tash nji tufė me fėmij tjerė. Ka raste qė nuses sė re as qė i kanė tregue, sikurse ka raste qė i ka tregue, por pjesrishtė sepse nuk ika tregue se ai ka obligim qė sė paku nji herė nė muej ta ket nė shtepi fėmiun e tij me plakat norvegjeze, se per atė fėmi duhet tė paguen alimentacion etj, etj. Kėto shkaqe edhe kanė krijue probleme me gruen shqiptare e cila shpreh nė mėnyrat dhe mundėsitė e saj pakėnaqėsin e vetė dhe deshprimin kur shef se asht mashtrue dhe manipulue. Kur shef se duhet tė rrit edhe fėmijet e burrit tė saj rrenacak.
Dhe unė kėto gra i kuptojė dhe reagimet e tyne i perkrah. Unė nuk i kuptojė vajzat dhe tė rejat shqiptare tė cilat pranojnė tė martohen me njerzi tė tillė edhe kur dijnė gjithcka per tė kaluemen e tyne dhe per ato qė ajo do tė ballafaqohet nė tė ardhmen. Ato nuk i kuptojė sespe ato thjesht po sikur kėta djemet qė lidhinin martesa me plakat norvegjeze per lejeqendrime nė Norvegji edhe kėto vajza (shumė herė tė nxituna edhe nga familjet e veta) pranojnė tė martohen me kėta vejana shqiptarė poashtu vetem per tė dal jasht Dardanisė dhe per ti ba letrat nė Norvegji. Kjo mė pengon dhe thamė; cka u ba me moralin e shejt tė femnes shqiptare. Pse ra ai aq posht, pse ai moral shitet per vetem pak lek, per vetem lejeqendrime nė boten prendimore???!!!
2. Martesat e djemve dhe vajzave tė rritun nė Norvegji. Kėto martesa bahen zakonisht me aranzhimet e prindėve tė cilet fėmijet e vet i kanė prue bebi ose fare tė vegjel nė Norvegji. Ata kėtu janė rritė, dhe per shumcka kanė mbetė nė nivelin e emancipimit nė vitet kur prindet e tyne kanė ik nga Dardania dhe kanė ardhė nė Norvegji. Nė Dardani ka dhet vite qė banalisht u degjenerue morali dhe tradita shqiptare, u dhunuen traditat dhe shenjtria e beses, morali i grues dhe gjithcka duket normale. Atje thuhet se po ti ruesh traditat je i mbrapambetun, patriarkal. Gjen vajzen djali i mergatės dhe bahet fejesa, organizohet edhe martesa dhe bahen darsma pompoze me nga 150-300 veta mesatarisht, hargjohen me mijra euro dhe kur vjen nusja nė Norvegji, kur shef se ku ka ardhė ajo nese asht e tipit tė "EMANCIPIMIT MODERN TĖ UNMIKUT" asesi nuk muj e gjen veten dhe kjo martesė shkatrrohet, deshton. Por nese asht e tipit tė emancipimit tradicional, kombėtarė edhe kjo hasė nė probleme. Djali i cili tash ka ngarkue nji barrė mbi supe, shef se martesa nuk kjenka e bukur dhe e shijshme vetem per kohen e krevatit, ai shef se tash duhet tė mbanė edhe gruen e vetė, kriza e edhe problemet vijnė njani pas tjetrit. Nusja duhet tė shkojė nė kurse per ta mėsue gjuhen, pa e mėsue gjuhen ajo nuk muj punsohet, dhe burri per ta lehtėsue barren e supeve tė veta tash fillon tė ndihet pishman. Po ku u martova me ty, tash po duhet met majtė si qorren e sakaten. Fjalė mas fjale dhe kėto fjalė tė shpeshta edhe kėto martesa po deshtojnė.
Vetem nė reggjionin e ŲSTFOLDIT, konkretisht nė tri qytetet ma tė mėdhaja , Sarpsborg, Fredrikstad e Halden kėto tri kater vitet e fundit janė ba shumė martesa tė natyres sė kėtillė dhe ato kanė deshtue. Ka raste kur femnat kanė mbetė nė mėshiren e fatit rrugve derisa dikush i familjes apo ndonji komshi human nuk i ka ndihmue femnes sė shkretė e cila asht perbuzė nga burri, nga familja e tijė.
Unė edhe kėtu quditem me njerzit e tillė. Si nuk ju bie nė mend tradita, si nuk qesin doren nė zemer dhe tė mendojnė si do ndjeheshin po tu ndodhė kjo me vajzat dhe motrat e veta. A po mendojnė kėta dai se femna asht krijesė njerzore dhe nuk asht lopė dhe ta blesh nė pazar, ta qosh nė shtallė, ta mjelish dy a tri ditė dhe masi ti mbushish shekat me tambel ta kėthesh te i zoti se nuk po tė qet mjaftė tamel. Dikur jo fort moti me ja kėthye vajzen shqiptarit pa arsye ke mbet borq dhe atė borq asht desht ta lash. Sot ndėgjojė se nji familje ( vjehrri dhe vjehrra) qesin nusen nga shtepia dhe e dergojnė mbrapa te familja e saj me arsytim se ajo ka kerkue nga djali i tyne ( burri i saj) qė tė marrin banesė dhe ta jetojnė jeten e vetė tė pavarun dhe tė lirė. Jo vjehrria nuk kanė lejue nji gja tė tillė sepse ata mezi nuk paskan prit ta rrisin dhe martojnė djalin qė nusja tu bahet atyne sherbtore, tu bajė tė gjitha punėt, tu lind fėmijė e tu shtojė hise, djali asht burr dhe ai mund tė rrugavet rrugve, tė perdor edhe narkotikė, por nusja duhet tė jetė nė shtepi rrogtare sikur thuhet nga neve. Kjo fatkeqe kishte jetue nė kėtė familje derisa lindi nji fėmijė dhe drejtė e nė aeroplan e nė Dardani nga ka ardhė. Tash fėmiu i posalindun jetim pa nanė nė Norvegji. Baba do i martohet neser sepse ai prap do gjen ndonji viktimė atje nė Dardaninė e varfėn. Nusja e maparshme tash asht element pergojimi neper familjet shqipfolse tė kėtij rrethi. Ato pergojime janė tė sajueme nė fantazitė e smuta tė vjehrrisė sė sajė. Kjo asht pasojė e kultures islamiste dhe asht per cdo gjykim.
3. Martesat nė mes tė rinjve tė rritun kėtu disi po janė ma tė qendrueshmet. Ato po bahen me dashuri, pa interes, pa presione dhe pa prapavia.
Unė permes kėti shkrimi apelojė tek tė gjithė shqiptaret qė tė jenė tė kujdesėshem me martesat e veta, mos tė nguten, kur martohen. Pra tė bahen ma tė durueshem sepse pakti i marteses qė lidhė dy njerėz nuk asht i lehtė, por AI ASHT GJITHSESI I SHEJT dhe me te nuk ka lojė.
Ta kujtojmė gjithmonė traditen tonė tė mrekullueshme, se MORALI I FEMNES SHQIPTARE asht i shejtė. Tė mendojmė se ai moral nuk asht vetem Nana, Motra dhe Grueja tė cieln e don dhe jeton mirė me te. Ai moral asht edhe i asaj grueje me tė cilen shef se nuk mund tė jetosh dhe bashkjetosh, ama sillu mirė or shqiptarė edhe me at femen sepse edhe ajo ka vleren e vetė dhe dinjitetin e saj tė cilin nese ti ja nėperkambė e neperkambė edhe moralin e ma tė dashtunave tua; nanės, motres dhe grues tane. Pse nuk po kujtohesh se per do letra qendrimi nė shtetet prendimore ke ndrrue pelena tė kopilave tė plakave norvegjeze fėmi kėta tė lindun me zezak e arab ndersa gruen tane tė gjakut dhe tradites tane tash e maltreton dhe e kushtzon dhe nese ajo reziston nė kushtet tua banale ti e mashtron, e dergon nė Dardani te familja e saj dhe as fėmijet nuk ja len, por i nal ti pran vetes me tė drejten e sheriatit islamist dhe vetem pas disa mujve atyne fėmijve u sjellė nji njerkė nga dikah. Asht fatkeqėsi qė juve po rueni "TRADITAT DHE ZAKONET" banale tė cilat ishte dasht ti harroni ndersa neperkambni TRADITAT DHE ZAKONET e mirfillta shqiptare tradicionale. Nese ju i kujtoni ato tradita mos u frigoni se do mbeteni mbrapa me civilizimin. Perkundrazi juve jeni shumė mbrapa me civilizimin dhe njerzoren se juve po silleni si kapadai dhe po demostroni fuqinė e traditės sė huej islamiste dhe fuqinė banale tė pasunisė dhe lekut.
1. Martesa tė perzieme me femna vendase per tė vetmin qellim per tė rregullue lejeqendrimet nė Norvegji
Martersat e tilla zakonisht janė ba nė vitet e fundit tė fundshekullit dhe ato janė lidhė nė mes djemve shqiptarė dhe grave norvegjeze. Me qellim e thamė grave sepse e verteta asht se shumica kėtyne nuseve tė konvertueme shqiptare kishin nga nji, dy e ma teper fėmijė nga martesat e tyne tė maparshme apo nga lidhjet e tyne me ndonji minoritar tė nacionaliteteve tjera.
Kusht per tu martue dhe per ti dhanė shansin per lejeqendrime azilkerkuesit shqiptarė ishte zakonisht shtatzania dhe lindja edhe e ndonji fėmiu. Grueja norvegjeze me nivel emancipimi tė ultė dhe e perbuzun nga ambienti dhe rrethi i saj norvegjez per shkak tė sistemit naiv, anarkist, byrokratik dhe tė palogjikshem tė shtetit tė vet, pra Norvegjisė kishte gjetė "vendin e punės ma tė pershtatshmin". Ajo lid fėmijė, per ata fėmijė ajo merr paga tė majme, shumė ma shumė se tė punojė si pastruese apo diku nė fabrikė nė prodhim dhe kėshtu ajo jeton jeten e saj prej dembeleje, prej nji grueje pa pik cipe dhe pa pik morali. Asaj i interesojnė vetem paratė.Dhe tash cka ndodhė, shqiptari per letra tė lejeqendrimit pranon kėtė maskarallak dhe sot sipas disave ka nji numer nga 300-500 fėmijė tė babave shqiptarė e nanave norvegjeze dhe keta fėmijė nuk kanė aspak ose fare pak kontakte me babėn e vetė biologjik. Ata jetojnė me hamshoret tjerė qė nana e tyne e pacipė i ka gjetė dhe bashkjeton me ta per ta krijue edhe ndonji fėmijė. Ndodhė qė nji grue ka pesė fėmijė me pes burra tė nacionaliteteve tė ndryshme. Pra fėmijet jetojnė nė shtepinė e nanės sė tyne nė nji BASHKIM-VLLAZNIM me vėllaznit e motrat nga tė kater anet e botės.
Shumica e kėtyne baballarve kanė psue keq sepse nuk mund tė pajtohen me faktin se fėmiu i tillė i lindun , per te asht i humbun. Shumė tė tjerė janė martue ma vonė dhe nga vendlindja kanė sjellė vajza tė rea shqiptare me tė cilat kanė tash nji tufė me fėmij tjerė. Ka raste qė nuses sė re as qė i kanė tregue, sikurse ka raste qė i ka tregue, por pjesrishtė sepse nuk ika tregue se ai ka obligim qė sė paku nji herė nė muej ta ket nė shtepi fėmiun e tij me plakat norvegjeze, se per atė fėmi duhet tė paguen alimentacion etj, etj. Kėto shkaqe edhe kanė krijue probleme me gruen shqiptare e cila shpreh nė mėnyrat dhe mundėsitė e saj pakėnaqėsin e vetė dhe deshprimin kur shef se asht mashtrue dhe manipulue. Kur shef se duhet tė rrit edhe fėmijet e burrit tė saj rrenacak.
Dhe unė kėto gra i kuptojė dhe reagimet e tyne i perkrah. Unė nuk i kuptojė vajzat dhe tė rejat shqiptare tė cilat pranojnė tė martohen me njerzi tė tillė edhe kur dijnė gjithcka per tė kaluemen e tyne dhe per ato qė ajo do tė ballafaqohet nė tė ardhmen. Ato nuk i kuptojė sespe ato thjesht po sikur kėta djemet qė lidhinin martesa me plakat norvegjeze per lejeqendrime nė Norvegji edhe kėto vajza (shumė herė tė nxituna edhe nga familjet e veta) pranojnė tė martohen me kėta vejana shqiptarė poashtu vetem per tė dal jasht Dardanisė dhe per ti ba letrat nė Norvegji. Kjo mė pengon dhe thamė; cka u ba me moralin e shejt tė femnes shqiptare. Pse ra ai aq posht, pse ai moral shitet per vetem pak lek, per vetem lejeqendrime nė boten prendimore???!!!
2. Martesat e djemve dhe vajzave tė rritun nė Norvegji. Kėto martesa bahen zakonisht me aranzhimet e prindėve tė cilet fėmijet e vet i kanė prue bebi ose fare tė vegjel nė Norvegji. Ata kėtu janė rritė, dhe per shumcka kanė mbetė nė nivelin e emancipimit nė vitet kur prindet e tyne kanė ik nga Dardania dhe kanė ardhė nė Norvegji. Nė Dardani ka dhet vite qė banalisht u degjenerue morali dhe tradita shqiptare, u dhunuen traditat dhe shenjtria e beses, morali i grues dhe gjithcka duket normale. Atje thuhet se po ti ruesh traditat je i mbrapambetun, patriarkal. Gjen vajzen djali i mergatės dhe bahet fejesa, organizohet edhe martesa dhe bahen darsma pompoze me nga 150-300 veta mesatarisht, hargjohen me mijra euro dhe kur vjen nusja nė Norvegji, kur shef se ku ka ardhė ajo nese asht e tipit tė "EMANCIPIMIT MODERN TĖ UNMIKUT" asesi nuk muj e gjen veten dhe kjo martesė shkatrrohet, deshton. Por nese asht e tipit tė emancipimit tradicional, kombėtarė edhe kjo hasė nė probleme. Djali i cili tash ka ngarkue nji barrė mbi supe, shef se martesa nuk kjenka e bukur dhe e shijshme vetem per kohen e krevatit, ai shef se tash duhet tė mbanė edhe gruen e vetė, kriza e edhe problemet vijnė njani pas tjetrit. Nusja duhet tė shkojė nė kurse per ta mėsue gjuhen, pa e mėsue gjuhen ajo nuk muj punsohet, dhe burri per ta lehtėsue barren e supeve tė veta tash fillon tė ndihet pishman. Po ku u martova me ty, tash po duhet met majtė si qorren e sakaten. Fjalė mas fjale dhe kėto fjalė tė shpeshta edhe kėto martesa po deshtojnė.
Vetem nė reggjionin e ŲSTFOLDIT, konkretisht nė tri qytetet ma tė mėdhaja , Sarpsborg, Fredrikstad e Halden kėto tri kater vitet e fundit janė ba shumė martesa tė natyres sė kėtillė dhe ato kanė deshtue. Ka raste kur femnat kanė mbetė nė mėshiren e fatit rrugve derisa dikush i familjes apo ndonji komshi human nuk i ka ndihmue femnes sė shkretė e cila asht perbuzė nga burri, nga familja e tijė.
Unė edhe kėtu quditem me njerzit e tillė. Si nuk ju bie nė mend tradita, si nuk qesin doren nė zemer dhe tė mendojnė si do ndjeheshin po tu ndodhė kjo me vajzat dhe motrat e veta. A po mendojnė kėta dai se femna asht krijesė njerzore dhe nuk asht lopė dhe ta blesh nė pazar, ta qosh nė shtallė, ta mjelish dy a tri ditė dhe masi ti mbushish shekat me tambel ta kėthesh te i zoti se nuk po tė qet mjaftė tamel. Dikur jo fort moti me ja kėthye vajzen shqiptarit pa arsye ke mbet borq dhe atė borq asht desht ta lash. Sot ndėgjojė se nji familje ( vjehrri dhe vjehrra) qesin nusen nga shtepia dhe e dergojnė mbrapa te familja e saj me arsytim se ajo ka kerkue nga djali i tyne ( burri i saj) qė tė marrin banesė dhe ta jetojnė jeten e vetė tė pavarun dhe tė lirė. Jo vjehrria nuk kanė lejue nji gja tė tillė sepse ata mezi nuk paskan prit ta rrisin dhe martojnė djalin qė nusja tu bahet atyne sherbtore, tu bajė tė gjitha punėt, tu lind fėmijė e tu shtojė hise, djali asht burr dhe ai mund tė rrugavet rrugve, tė perdor edhe narkotikė, por nusja duhet tė jetė nė shtepi rrogtare sikur thuhet nga neve. Kjo fatkeqe kishte jetue nė kėtė familje derisa lindi nji fėmijė dhe drejtė e nė aeroplan e nė Dardani nga ka ardhė. Tash fėmiu i posalindun jetim pa nanė nė Norvegji. Baba do i martohet neser sepse ai prap do gjen ndonji viktimė atje nė Dardaninė e varfėn. Nusja e maparshme tash asht element pergojimi neper familjet shqipfolse tė kėtij rrethi. Ato pergojime janė tė sajueme nė fantazitė e smuta tė vjehrrisė sė sajė. Kjo asht pasojė e kultures islamiste dhe asht per cdo gjykim.
3. Martesat nė mes tė rinjve tė rritun kėtu disi po janė ma tė qendrueshmet. Ato po bahen me dashuri, pa interes, pa presione dhe pa prapavia.
Unė permes kėti shkrimi apelojė tek tė gjithė shqiptaret qė tė jenė tė kujdesėshem me martesat e veta, mos tė nguten, kur martohen. Pra tė bahen ma tė durueshem sepse pakti i marteses qė lidhė dy njerėz nuk asht i lehtė, por AI ASHT GJITHSESI I SHEJT dhe me te nuk ka lojė.
Ta kujtojmė gjithmonė traditen tonė tė mrekullueshme, se MORALI I FEMNES SHQIPTARE asht i shejtė. Tė mendojmė se ai moral nuk asht vetem Nana, Motra dhe Grueja tė cieln e don dhe jeton mirė me te. Ai moral asht edhe i asaj grueje me tė cilen shef se nuk mund tė jetosh dhe bashkjetosh, ama sillu mirė or shqiptarė edhe me at femen sepse edhe ajo ka vleren e vetė dhe dinjitetin e saj tė cilin nese ti ja nėperkambė e neperkambė edhe moralin e ma tė dashtunave tua; nanės, motres dhe grues tane. Pse nuk po kujtohesh se per do letra qendrimi nė shtetet prendimore ke ndrrue pelena tė kopilave tė plakave norvegjeze fėmi kėta tė lindun me zezak e arab ndersa gruen tane tė gjakut dhe tradites tane tash e maltreton dhe e kushtzon dhe nese ajo reziston nė kushtet tua banale ti e mashtron, e dergon nė Dardani te familja e saj dhe as fėmijet nuk ja len, por i nal ti pran vetes me tė drejten e sheriatit islamist dhe vetem pas disa mujve atyne fėmijve u sjellė nji njerkė nga dikah. Asht fatkeqėsi qė juve po rueni "TRADITAT DHE ZAKONET" banale tė cilat ishte dasht ti harroni ndersa neperkambni TRADITAT DHE ZAKONET e mirfillta shqiptare tradicionale. Nese ju i kujtoni ato tradita mos u frigoni se do mbeteni mbrapa me civilizimin. Perkundrazi juve jeni shumė mbrapa me civilizimin dhe njerzoren se juve po silleni si kapadai dhe po demostroni fuqinė e traditės sė huej islamiste dhe fuqinė banale tė pasunisė dhe lekut.
