NJĖ LETĖR ME SHKRIM TĖ ZI
Shkruan:Shaban Cakolli
Ėshtė dėshmuar sa e sa herė deri tani se Armata Jugosllave, e ashtuquajtura Armatė Popullore e Jugosllavisė, nė fakt nuk ishte asnjėherė popullore. Ajo armatė, qė nga themelimi i saj e deri nė ditėt e shpartallimit, tė paktėn si njė armatė e rregullt, ishte e dominuar dhe shumė e dominuar nga elementi serb, qė udhėhiqej nga qarqet shoviniste serbomėdha, madje qė nga koha e tė ashtuquajturės Luftė Nacional Ēlirimtare.
Shqiptarėt megjithatė ishin detyruar tė kryenin shėrbimin ushtarak nė AJ,dhe kjo ishte njė dhimbje pėr tė gjithė!Dhimbje pėr tė rinjėt qė duheshin tė shkonin ni njė armatė tė huaj dhe nuk dinin tė panjohurat qė po i prisnin.Dhimbje pėr prindėrit e tyre tė cilėt njėfar mėnyre e kishin pėrjetuar nė lėkurėn e tyre.
Njė gjė dihej mirėfilli:Tė rinjėt shqiptarė ishin shėrbėtor tė njė armate tė huaj,ata veq shėrbimeve qė do i bėnin serbosllavėve do tė ishin nėn shėnjesėr
do tė pėrcilleshin nėn ēdo hap,nuk do tė lejoheshin tė bisedonin dy shqiptar nė mes vete,do tė ngritshin akuza tė rrejshme kundėr tyre,biseda informative,burgosje dhe gjyqe ushtarake dhe jo rrallė bijėt mė tė mirė shqiptar ktheheshin nė arkivole ushtarake.Sido qė tė ishte refuzimi apo dezortimi do tė ishte ndėshkim i rėndė jo vetėm pėr ushtarin
poor edhe tėrė familjet e tyre.
E njėjta gjykatė ngrit akuzėn edhe pėrshumė shqiptarė dhe do dėn ohen deri 28 vjet burgim, me akuza se kanė formuar njė organizatė ilegale para se do tė vinin nė shėrbimin ushtarak, ku thuhej se qėllimi i tyre ka qenė tė merrnin armatim pėr tė luftuar mė vonė nė Kosovė. Fushata pėr zbulimin e anėtarėve tė grupeve ilegale dhe individėve brenda AJ-sė vazhdoi me njė intensitet tė madh, duke u rritur numri i tė burgosurve prej dite nė ditė. Nė gjykatat ushtarake, eprorėt, ushtarėt dhe kadetėt akuzoheshin si anėtarė tė organizatave ilegale tė «PKMLSHJ» «OMLK» «Fronti i Kuq Popullor» «LPK» etj.
Pėr organet e sigurimit ishte mė rėndėsi tė zbulohej njė pjesėtar i ndonjė organizate ilegale, nė bashkėpunim tė ngushtė me kolegėt e tyre shqiptarė nė Kosovė, e pastaj shokėt e tij nė shėrbimin ushtarak, pa kurrfarė argumentesh i akuzonin se janė nė tė njėjtin grup ose organizatė. Nė kėto procese politike kundėr veprimtarėve e patriotėve nga radhėt oficerėve, kadetėve dhe ushtarėve shqiptarė pėrdoreshin metoda tė dhunės e tė torturave tė ndryshme, si pėrdorimi i grafologėve, imituesve tė zėrit, detektorė tė rrenave, elektro-shok, dėshmitarė tė rrejshėm, detyrimet pėr tė nėnshkruar deklarata tė montuara, kėrcėnime me likuidim, izolime, bisedat e ashtuquajtura informative, metodė kjo e cila u bė metoda e pėrditshme, me qėllim pėr tė ushtruar presion nė detyrimin e shqiptarėve pėr bashkėpunim pėr t'i zbuluar ata, tė cilėt ishin ata pėr tė cilet dyshohej se ishin tė orientuar kundėr Jugosllavisė.
Me metoda tė tilla ata keqtrajtuan shumė ushtarė dhe eprorė shqiptarė. Nė kėto procese u angazhua njė numėr i
madh inspektorėsh ushtarakė, civilė dhe policė ushtarakė
Kur tė rinjėt shqiptar merrnin ftesat pėr shėrbim,para nismės ata ftonin tė gjithė tė afėrmit,miqėt,bėnin darka dhe shumė biseda ,lojėra dhe kėngė,pėr tė u ēmallur me gjithė sepse ēdo gjė ishte e panjohur ,mund edhe tė mos ktheheshin mė.
Nė kėto situata kėngėtari ynė Demir Krasniqi ndėrtoi njė kėngė pėr ushtarėt shqiptar nė AJ e cila ishte e mirėpritur shumė nga tė rinjėt dhe kėrkohej shumė nė rastet e shkuarėjeve nė shėrbime.
Pėr kėtė kėngė Demiri pati dhėnė llogari para organeve gjyqėsore atė botė,ja pėr se:Nė njė strofė tė kėngės Demiri kėndonte kėshtu:
Lamtumirė o Mėmėdhe
unė po shkoi me mbrojtė atė dhe
Pikėrisht kjo po e mundonte rexhimin sllav,sepse kėngėtare po i thoshte lamtumirė MėMėDHEUT sepse po shkonte nė mbrojtėje tė njė dheu tė huaj,dhe kėtė ekishte shprehur qartė,ai nuk thoshte
po shkoj tė mbroj Atdhe,por thoshte po shkoj me mbrojtė atė dhe,kjo lente tė nėnkuptohet se po shkon nė njė mbrojtėje tė dheut tė huaj.
NE PO JU JAPIM TEKSTIN E PLOTĖ TĖ KĖNGĖS:
DEMIR KRASNIQI
MORA SOT NJĖ LETĖR ME NJė SHKRIM TĖ ZI
Djalo bahu gati me shkue nśshtri
shpiza ime lamtumirė
se do t“bėhem ushtar i mirė.
(Dashamirėt nga i kam
tė gjithė i kam fue
eni tė kalojmė kėtė natė
tanė tuj pi dhe tue kėndue
sillni meze dhe raki
do tė ket boll gjithēka me pI
Tė gjithė tė jemi nė disponomim
kėngė e gaz e plot gėzim)
Me shokė e me shoqe s“bashku tuj kėndue
ma cakrroni gotėn koha ėshtė afrue
lamtumirė o Mėmėdhe
unė po shkoj me mbrojtė atė dhe.
(Hidhni valle pa pushue
dorė pas dore,kėmbė pas kėmbe
kurrė kėtė natė s“kem me harrue
por do mbetet kujtim zemre
tė gjithėve juve qė mė pėrcollėt mue
nga njė dhuratė kam me ju que
edhe mos mujsha ndonjė stoli
spaku ndoj letėr a fotografi)
Nanė e babė mos qani bahuni krenar
lum qė mu rrit djali me shkue ushtar
prind tė dashur s“ju harroj
ditė pėr ditė letra ju qoj.
Shkruan:Shaban Cakolli
Ėshtė dėshmuar sa e sa herė deri tani se Armata Jugosllave, e ashtuquajtura Armatė Popullore e Jugosllavisė, nė fakt nuk ishte asnjėherė popullore. Ajo armatė, qė nga themelimi i saj e deri nė ditėt e shpartallimit, tė paktėn si njė armatė e rregullt, ishte e dominuar dhe shumė e dominuar nga elementi serb, qė udhėhiqej nga qarqet shoviniste serbomėdha, madje qė nga koha e tė ashtuquajturės Luftė Nacional Ēlirimtare.
Shqiptarėt megjithatė ishin detyruar tė kryenin shėrbimin ushtarak nė AJ,dhe kjo ishte njė dhimbje pėr tė gjithė!Dhimbje pėr tė rinjėt qė duheshin tė shkonin ni njė armatė tė huaj dhe nuk dinin tė panjohurat qė po i prisnin.Dhimbje pėr prindėrit e tyre tė cilėt njėfar mėnyre e kishin pėrjetuar nė lėkurėn e tyre.
Njė gjė dihej mirėfilli:Tė rinjėt shqiptarė ishin shėrbėtor tė njė armate tė huaj,ata veq shėrbimeve qė do i bėnin serbosllavėve do tė ishin nėn shėnjesėr
do tė pėrcilleshin nėn ēdo hap,nuk do tė lejoheshin tė bisedonin dy shqiptar nė mes vete,do tė ngritshin akuza tė rrejshme kundėr tyre,biseda informative,burgosje dhe gjyqe ushtarake dhe jo rrallė bijėt mė tė mirė shqiptar ktheheshin nė arkivole ushtarake.Sido qė tė ishte refuzimi apo dezortimi do tė ishte ndėshkim i rėndė jo vetėm pėr ushtarin
poor edhe tėrė familjet e tyre.
E njėjta gjykatė ngrit akuzėn edhe pėrshumė shqiptarė dhe do dėn ohen deri 28 vjet burgim, me akuza se kanė formuar njė organizatė ilegale para se do tė vinin nė shėrbimin ushtarak, ku thuhej se qėllimi i tyre ka qenė tė merrnin armatim pėr tė luftuar mė vonė nė Kosovė. Fushata pėr zbulimin e anėtarėve tė grupeve ilegale dhe individėve brenda AJ-sė vazhdoi me njė intensitet tė madh, duke u rritur numri i tė burgosurve prej dite nė ditė. Nė gjykatat ushtarake, eprorėt, ushtarėt dhe kadetėt akuzoheshin si anėtarė tė organizatave ilegale tė «PKMLSHJ» «OMLK» «Fronti i Kuq Popullor» «LPK» etj.
Pėr organet e sigurimit ishte mė rėndėsi tė zbulohej njė pjesėtar i ndonjė organizate ilegale, nė bashkėpunim tė ngushtė me kolegėt e tyre shqiptarė nė Kosovė, e pastaj shokėt e tij nė shėrbimin ushtarak, pa kurrfarė argumentesh i akuzonin se janė nė tė njėjtin grup ose organizatė. Nė kėto procese politike kundėr veprimtarėve e patriotėve nga radhėt oficerėve, kadetėve dhe ushtarėve shqiptarė pėrdoreshin metoda tė dhunės e tė torturave tė ndryshme, si pėrdorimi i grafologėve, imituesve tė zėrit, detektorė tė rrenave, elektro-shok, dėshmitarė tė rrejshėm, detyrimet pėr tė nėnshkruar deklarata tė montuara, kėrcėnime me likuidim, izolime, bisedat e ashtuquajtura informative, metodė kjo e cila u bė metoda e pėrditshme, me qėllim pėr tė ushtruar presion nė detyrimin e shqiptarėve pėr bashkėpunim pėr t'i zbuluar ata, tė cilėt ishin ata pėr tė cilet dyshohej se ishin tė orientuar kundėr Jugosllavisė.
Me metoda tė tilla ata keqtrajtuan shumė ushtarė dhe eprorė shqiptarė. Nė kėto procese u angazhua njė numėr i
madh inspektorėsh ushtarakė, civilė dhe policė ushtarakė
Kur tė rinjėt shqiptar merrnin ftesat pėr shėrbim,para nismės ata ftonin tė gjithė tė afėrmit,miqėt,bėnin darka dhe shumė biseda ,lojėra dhe kėngė,pėr tė u ēmallur me gjithė sepse ēdo gjė ishte e panjohur ,mund edhe tė mos ktheheshin mė.
Nė kėto situata kėngėtari ynė Demir Krasniqi ndėrtoi njė kėngė pėr ushtarėt shqiptar nė AJ e cila ishte e mirėpritur shumė nga tė rinjėt dhe kėrkohej shumė nė rastet e shkuarėjeve nė shėrbime.
Pėr kėtė kėngė Demiri pati dhėnė llogari para organeve gjyqėsore atė botė,ja pėr se:Nė njė strofė tė kėngės Demiri kėndonte kėshtu:
Lamtumirė o Mėmėdhe
unė po shkoi me mbrojtė atė dhe
Pikėrisht kjo po e mundonte rexhimin sllav,sepse kėngėtare po i thoshte lamtumirė MėMėDHEUT sepse po shkonte nė mbrojtėje tė njė dheu tė huaj,dhe kėtė ekishte shprehur qartė,ai nuk thoshte
po shkoj tė mbroj Atdhe,por thoshte po shkoj me mbrojtė atė dhe,kjo lente tė nėnkuptohet se po shkon nė njė mbrojtėje tė dheut tė huaj.
NE PO JU JAPIM TEKSTIN E PLOTĖ TĖ KĖNGĖS:
DEMIR KRASNIQI
MORA SOT NJĖ LETĖR ME NJė SHKRIM TĖ ZI
Djalo bahu gati me shkue nśshtri
shpiza ime lamtumirė
se do t“bėhem ushtar i mirė.
(Dashamirėt nga i kam
tė gjithė i kam fue
eni tė kalojmė kėtė natė
tanė tuj pi dhe tue kėndue
sillni meze dhe raki
do tė ket boll gjithēka me pI
Tė gjithė tė jemi nė disponomim
kėngė e gaz e plot gėzim)
Me shokė e me shoqe s“bashku tuj kėndue
ma cakrroni gotėn koha ėshtė afrue
lamtumirė o Mėmėdhe
unė po shkoj me mbrojtė atė dhe.
(Hidhni valle pa pushue
dorė pas dore,kėmbė pas kėmbe
kurrė kėtė natė s“kem me harrue
por do mbetet kujtim zemre
tė gjithėve juve qė mė pėrcollėt mue
nga njė dhuratė kam me ju que
edhe mos mujsha ndonjė stoli
spaku ndoj letėr a fotografi)
Nanė e babė mos qani bahuni krenar
lum qė mu rrit djali me shkue ushtar
prind tė dashur s“ju harroj
ditė pėr ditė letra ju qoj.