Avni Rustemi
Avni Rrustemi, lindur nė
Libohovė nė gjirin e njė familjeje atdhetare me tradita tė lashta pėrparimtare.
Shkollėn fillore Avniu e mbaroi nė vendlindjen e tij. I etur pėr dituri ai,
mėsimet i vazhdoi nė normalen e Elbasanit e mė pas edhe nė ato Shėn Mitėr
Koronė, ndėrkaq studimet e larta pėr pedagogji i ndoqi nė Universitetin me zė tė
Romės.
Avniu, biri i Libohovės dhe i Shqipėrisė, atdhetarė e patundur me
orientime demokratike tė kohės, duke parė gjendjen e rėndė ekonomike dhe
shoqėrore nė Shqipėri, ai u shkri si qiriri, i Namit duke dhėnė ēdo gjė nga
vetja si shembull i brazave tė ri, qė tė edukojė gjeneratėn e re qė po rritej nė
njė frymė krejt tė re pėrparimtare pėr ti dalė zot shqiptarisė.
Avniu i
kuptoi mė mirė dhe mė ēartė nga tė tjerėt qėllimet grabitqare tė shteteve fqinje
tė cilat hapur e fshehur po synonin ri copėtimin e Shqipėrisė, pėr fat tė keq e
gjitha kjo mė mbėshtetjen dhe qėndrimin antishqiptar tė disa nga Fuqive tė Mėdha
tė cilat nėn ndikimin e Rusisė Cariste po mbyllnin njėrin sy para invadimeve
serbe, Greke e Bullgare nė territoret shqiptare. Nė kėtė mes, dorėn nė zemėr
edhe me qėndrimin e imzanė e Portės sė lartė e cila pėr mė se pesė shekuj
shqiptarėve ua kishte sjellė diellin mbi kokė! Kėshtu qė, politika e atėhershme
Franceze, Angleze etj. atėbotė ishin tė gatshme qė Shqipėrinė ta fshinin qoftė
edhe nga harta evropiane si shtet.
Pėrballur me kėtė gjendje tė rėndė Avniu
dhe bashkėluftėtarėt e tij, nuk po rrinin duarkryq, ata kishin mobilizuar tė
gjitha forcat e veta e me rininė djaloshare po vepronin anė e kėnd atdheut
Nė
mėnyrė qė tė ishin gati edhe me armė nė dorė pėr ti dalė nė mbrojtje tokės sonė
tė shenjtė
, ku veē kishin filluar ti ngulnin thonjtė e tyre nė tokat tona
si Italia qė kishte mėsyrė Vlorėn!
Avniu, ishte atdhetar e demokrat,
revolucionar dhe intelektual, qė ēėshtjen e atdheut e kishte vėnė mbi tė gjitha,
madje edhe mbi jetėn e tij. Ai, duke e ndier si nevojė tė kohės qė djemtė
atdhedashės ti mobilizoi dhe ti ketė kurdoherė tė gatshėm, pėr tė qenė pranė e
pranė, themeloi Shoqėrinė Demokratike Bashkimi, shumė nga pikat e kėtij
programi edhe sot e kėsaj dite nuk e kanė humbur aktualitetin e tyre. Avniu
ishte pjesėtar i denjė i opozitės demokratike nė Asamblenė Kombėtare mu nė prag
tė Revolucionit Demokratik Borgjez tė Qershorit tė vitit 1924, ishte kjo Qeveria
e parė Demokratike nė Ballkan e mė gjerė qė udhėhiqej nga bijtė mė tė devotshėm
tė shqiptarisė nė krye me Fan Nolin e madh.
Avniu punoi si mėsues nė
Libohovė, pastaj nė Targjas tė Vlorės, nė Tepelenė e nė Vlorė etj. Ai, ishte
rreshtuar me kohė nė mjedise atdhetarėsh, qė po pėrpiqeshin e luftonin me
pushkėn krahut pėr tė zmbrapsur lakmitė e armiqve te Shqipėrisė si dhe pėr tė
penguar pėrēarjen e vendit nga agallarė e bejlerė dritėshkurtėr, tė cilėt i
kishte verbuar lakmia pėr prona, ēfliqe. Qėllimet e Avniut dhe
bashkėmendimtarėve e bashkėluftėtarėve tė tij, ishin tė prera dhe tė ēarta:
liria dhe pavarėsia e tėrėsisė tokėsore shqiptare, pra qėndresė, luftė dhe
pėrpjekje pėr Shqipėrinė e lirė, sovrane e demokratike, qė do tė jetonte nė
fqinjėsi tė mirė me tė gjitha ato shtate qė do ta respektonin kėtė parim
universal ndėrkombėtar.
Nė vitin 1908, Avniu braktisi bankat shkollore
dhe iu bashkua ēetės sė Ēerēiz Topullit. Qė mė 1910, Avniu me kobure nė dorė
bėri pėrpjekje qe ta qėronte nga faqja e dheut (nė Shkodėr) Gjeneralin otoman,
gjakpirėsin Shefqet Turgut Pashėn, komandant i ekspeditės turke nė Shkodėr.
Atėbotė, Avniu ishte nė moshė fare tė re, por me veprimin tij tė guximshėm, ai
tregoi se si duhet tė dekorohen pushtuesit e tokave shqiptare dhe tradhtarėt e
vendit! Ky ishte njė frymėzim i mirė pėr tė gjithė popujt e pushtuar e nė kėtė
kontest edhe pėr ne, qė pėr liri dhe bashkim tė vendit jemi pėrpjekur pareshtur
ndėr vite deri tek ditėt e sotme, ku shumė bijė tė devotshėm kanė ndjekur rrugėn
e Avniut, Ēerēizit, Zaskocit, Micit, Vasilit, Kushit, e dhjetėra bijve tanė tė
devotshėm, qė u flijuan pėr!
Nė vitin 1914, Avniu u radhit nė radhėn e
forcave ēlirimtare tė vendit, qė pėr pikėsynim kishin ēlirimin e Jugut tė
Shqipėrisė nga pushtuesit grek tė cilėt ishin futur nė tokat tona!
Mė 1918,
Avniu e mori edhe njė nismėn pėr themelimin e Shoqėrie atdhetare tė tė rinjve
Vlonjat, qė e pagėzoi me emrin: Djalėria e Vlorės. Drejtimin e shoqėrisė e
mori pėrsipėr vet
Avniu, i cili pa humbur kohė sė bashku me bashkėveprimtarėt
dhe bashkėmendimtarėt e tij u vunė nė njė lėvizje tė shpejt nė mėnyrė qė mė 28
Nėntor 1918, tė organizonin njė demonstratė tė fuqishme kundėr pushtuesit
Italian, dhe kėtė e arritėn me sukses.
Njė vit mė vonė, pra mė 1919, nė Shėn
Mitėr, Avniu themelon edhe; Lidhjen Rinisė Shqiptare e cila kishte pėr qėllim
mbrojtjen e tė drejtave tona kombėtare etj.
Akti historik dhe heroik qė
Avniu e kreu mė 13 qershor 1920, kur me atentat vrau nė Paris Esat Pasha
Toptanin- Kryetradhtarin e vendit, veglėn e shteteve fqinje, njėkohėsisht edhe
tė fuqive tė huaja dhe shitėsin e interesave tė Shqipėrisė, tronditi Konferencėn
e Paqes nė Paris dhe prishi planet qė bėheshin pėr ricopėtimin e Shqipėrisė sė
edhe ashtu tė pėrgjysmuar!
Ky akt heroik e historik i Avniut, qė ekzekutoi nė
mes tė Parisit tradhtarin e kombit Pasha Toptanin, ishte akt atdhetarie e
vendosmėrie qė do tiu binte kokės tė gjithė atyre qė do tė guxonin tė bėnin
pazar nė dėm tė tokave shqiptare!
Kushtrimi i krismave tė kobures sė Avniut,
ishte kushtrim pėr bashkimin e tė gjithė atyre burrave qė pėrpiqen pėr ēlirimin
e trojeve shqiptare, njėkohėsisht vėrejtje pėr tė gjithė ata qė ushqenin dhe
ndihmonin pėrēarjen vendit, vėrejtje pėr te gjithė ata qė u shėrbenin pushtuesve
tanė shekullorė sllavo-grek, vėrejtje pėr tė gjithė ata qė synonin kolltukėt e
pushtet nėn tutelėn e pushtueseve tanė!
Avniu me aktin historik qė
kreu, i tregoi botės se dora e popullit do ti arrijė tradhtarėt e kombit tonė-
edhe nė Paris, Londėr e kudo qė tė fshihen e strehohen ata! Avniu, gjyqin e
Parisit, qė iu ngrit pėr ta dėnuar atė, e shndėrroi nė njė tribunė politike, ku
mbrojti me konsekuencė tė drejtat shqiptare, duke fituar kėshtu simpatinė e
qindra intelektualėve tė kohės, tė cilėt u solidarizuan me qėllimin e lartė tė
veprės sė Avniut dhe me tė drejtėn e popullit shqiptar pėr tė qenė i lirė nė
tokat e veta. Nėpėr tė gjitha qytetet e Shqipėrisė organizoheshin tubime e
manifestime nė shenjė pėrkrahjeje tė Avniut me tė vetmen kėrkesė: LIROJENI
DJALIN TONĖ!- tradhtarėt plumbin e kanė hak...
Avniu dhe populli
shqiptar e fituan edhe kėtė gjyq. Nė dhjetor tė vitit 1920, Avniu kthehet nė
Shqipėri. Masat popullore liridashėse e pritėn me entuziazėm, e pritėn si njė
hero tė vėrtetė. Avniu pėr asnjė ēast nuk e ndali veprimtarinė e vet dhe as edhe
njėherė nuk mendoi se e kreva detyrėn ndaj atdheut!. Ai nuk qe vetėm
organizatori kryesor i shoqėrive demokratike pėrparimtare dhe ēlirimtare, por
edhe njėri ndėr ideologėt mė tė shquar tė asaj kohe. Idetė e tij tė publikuara,
njė herė u bėnė edhe armė tė fuqishme nė duart e rinisė demokratike tė asaj kohe
si dhe tė masave tė shtypura. Idetė e tij pėr pėrparimin e vendit ai i shprehu
edhe nė Asamblenė Kushtetuese tė vitit 1924, ku edhe u zgjodh deputet nga
populli i ish prefekturės sė Kosovės. Ai mbrojti me guxim e zjarr traditat
luftarake tė popullit tonė, pėrpjekjet e tė drejtat e tyre pėr tu ēliruar nga
zgjedha serbo-sllave dhe greke, pėr tė jetuar tė lirė dhe tė bashkuar- ashtu siē
jetojnė popujt e tjerė tė botės sė lirė...
Forcat e errėta Monarkiste,
pėrgatitėn likuidimin e Avniut, ai ra me 22 prill, ra pėr tė mos rėnė kurrė!...
Figura e Avniut do tė qėndrojė lartė nė ndėrgjegjen e luftėtarėve tė
lirisė!
Nderim i pėrjetshėm jetės dhe veprės sė ndritur tė Avniut!