A janė tė gjithė vuajtjet e jetės pasuri e pėrhershme? Pėrgjigjja kushtėzohet nga synimet tona nė jetė. Nė fakt, domethėnia e qėllimit tė jetės ėshtė njė proces i ngadaltė dhe tėrheqės.
Ne ndjejmė misterin e saj gjatė reflektimit me ekzistencėn tonė dhe me natyrėn njerėzore. Prandaj, koncepti ynė pėr jetėn zhvillohet gradualisht gjatė gjithė jetėve tona.
Qėllimi i krijimit tonė ėshtė i qartė: tė arrijmė nė skaj tė synimeve tona pėr besimin, dituritė dhe spiritualitetin, tė reflektojmė universin, natyrėn njerėzore, dhe kėshtu, tė demonstrojmė vlerat tona si krijesa njerėzore. Pėrmbushja e kėtij ideali ėshtė e mundur vetėm pėrmes mendimit dhe qėndrimit sistematik. Mendimi do tė shkaktojė veprim dhe, si rrjedhim, fillon njė "cikėl i mbarė".
Ky cikėl do tė prodhojė cikle mė komplekse, tė cilat janė krijuar pėrmes spiritualizmit pėr zemrėn dhe njohurive pėr trurin, prandaj zhvillojnė pėrjetėsisht idetė komplekse dhe prodhojnė mė shumė projekte ambicioze.
Aktivizimi i njė procesi tė tillė tregon njė besim tė fortė, vetėdije dhe inteligjencė. Njerėzit me kėto karakteristika mund tė kuptojnė dhe analizojnė mėnyrėn e pamenduar tė jetės sė tė tjerėve.
Njerėz tė tillė reflektojnė, bėjnė atė qė besojnė se ėshtė e drejtė dhe, pėr pasojė, vazhdimisht thellojnė mendimet e tyre dhe fitojnė ide tė reja. Ata besojnė qė vetėm ata qė reflektojnė thellėsisht janė prodhimtarė dhe qė dhimbjet dhe vuajtjet i durojnė pėr ta bėrė besimin mė tė fortė dhe mė tė pranueshėm.
Ata jetojnė njė jetė tė reflektuar nga vėzhgimi i krijimit pėr ēdo ditė, nganjėherė duke e lexuar atė si njė libėr ose duke qėndisur mendjet e tyre me njohuritė qė fitojnė. Duke besuar dhe kuptuar qė universi ėshtė krijuar pėr tė qenė "gati", ata e shohin qėllimin e krijimit tonė si asgjė mė pak nga kjo.
Nė vetvete, ekzistenca ėshtė pikėrisht bujaria qė na drejton ne nė njė udhė tė mbarė pėr zemėrgjerėsi. Prandaj, ne duhet tė njohim vlerat e saj. Meqenėse jemi krijuar sė bashku me njė univers tė tėrė shpėrblyes, ne atėherė duhet t'i shfrytėzojmė kėto dhurata dhe tė mira prej tyre.
Pėr tė arritur kėtė synim, ne duhet tė shfrytėzojmė vullnetin tonė, njė zė i lajmėruar dhe i kushtuar njė vlere vetėm prej tė Gjithėfuqishmit, dhe tė zhvillojmė aftėsitė dhe zotėsitė tona pėr shtrirjen shumė larg tė tyre, kėshtu tė provojmė veten pėr tė qenė qenie tė bindura. Detyra jonė ėshtė tė reflektojmė vendin tonė nė jetė, pėrgjegjėsitė tona dhe lidhjen tonė me kėtė univers tė paanė.
Ne duhet tė shfrytėzojmė mendimet tona tė brendshme pėr tė zbuluar anėn e fshehtė tė krijimit. Pas kėsaj, ne do tė fillojmė tė kemi njė kuptim tė thellė pėr veten tonė, t'i shohim gjėrat ndryshe, gjė qė dėshmon se ndodhitė dhe rrethanat nuk janė ashtu siē duken, dhe tė kuptojmė qė ata janė duke u pėrpjekur tė komunikojnė diēka me ne.
Unė besoj se ky duhet tė jetė qėllimi i vėrtetė i jetės. Ne jemi krijesat e gjalla mė tė rėndėsishme nė kėtė univers.
Nė fakt, ne jemi mė shumė si shpirti dhe esenca e tij, prej sė cilėve zhvillohet pjesa tjetėr e universit. Duke e marrė nė konsideratė kėtė, ne duhet tė reflektojmė nė univers dhe ta vėzhgojmė atė, kėshtu qė tė mund tė realizojmė dhe pėrmbushim qėllimin e krijimit tonė.
Detyra jonė ėshtė tė gjurmojmė njohuritė dhe gėzimet hyjnore nė zemrat dhe shpirtrat tanė, sepse vetėm kjo rrugė e jetės mund tė na shpėrngulė nga pėrpjekjet zhgėnjyese pėr njė jetė plotėsisht materialiste dhe tė dhimbshme.
Vlera qė merr kjo jetė e dhimbshme duke e jetuar, ėshtė gėzimi qė ne ndjejmė ndėrsa ecim pėrgjatė udhės dhe marrim kėto dhurata. Ata qė ecin nė kėtė rrugė, janė vazhdimisht tė kėnaqur me njohuritė e shumta. Ata vrapojnė tė entuziazmuar drejt qėllimit tė tyre final si njė lumė qė derdhet nė det.
Ne nuk besojmė qė lumturia vjen nga burimet e jashtme tė pėrkohshme. Lumturia e vėrtetė vjen nga brenda, pėrgjatė thellėsive tė lidhjes sonė me Zotin dhe kthehet nė njė jetė tė amshuar nė qiell
Po, ky ėshtė gėzimi ynė. Bota jonė e brendshme ėshtė si njė mbretėri pėr njohuritė hyjnore dhe vetėdija jonė ėshtė si njė ndjekės pėr kėto njohuri. Siē ne bėjmė me shenjė dhe presim gjatė gjithė jetėve tona pėr njė pamje tė lehtė kalimthi, shpirtrat tanė kėndojnė me kėnaqėsi tė plotė:
Zemrat tona janė froni yt, O Mbret! Mirė se erdhe nė zemrat tona!
M. Lutfi (1868-1956), studiues i shquar, poet dhe person spiritual.
Gjenerata jonė ėshtė e nevojshme tė na udhėzojė pėr tė arritur njė besim tė tillė pėrmes proceseve dhe lumturisė. Udhėheqja e tyre do tė pohojė freskinė tonė pėr ta gėzuar rininė dhe jetuar drejt jetėn.
Ata do tė shfaqin ekzistencėn dhe joekzistencėn si tė njėjtėn gjė, prapė ata ndjejnė pavdekėsi nė shpirtrat e tyre.
Ata do tė jenė tė aftė tė tregojnė qė mund tė bėjnė mė shumė nga se ata mendojnė nė njė ēift sekondash.
Ata do tė shohin jetėn e pėrtejme tė reflektuar nė ēdo gjė dhe pėr pasojė dėshmojnė jetėn pa fund.
Ata do tė zbulojnė qė jeta ėshtė e vlefshme kur e jeton.
Ata do tė dėshmojnė qė i gjithė krijimi ngrihet dhe qėndron nė shpirtrat e tyre.
Dhe ata do tė udhėtojnė pėrmes dimensioneve tė shpirtrave tė tyre, tamam si tė ishin duke udhėtuar pėrmes galaktikave duke vėzhguar pafundėsinė brenda dimensioneve qė ata kanė arritur pėrgjatė kėsaj jete tė vdekshme.
Ne ndjejmė misterin e saj gjatė reflektimit me ekzistencėn tonė dhe me natyrėn njerėzore. Prandaj, koncepti ynė pėr jetėn zhvillohet gradualisht gjatė gjithė jetėve tona.
Qėllimi i krijimit tonė ėshtė i qartė: tė arrijmė nė skaj tė synimeve tona pėr besimin, dituritė dhe spiritualitetin, tė reflektojmė universin, natyrėn njerėzore, dhe kėshtu, tė demonstrojmė vlerat tona si krijesa njerėzore. Pėrmbushja e kėtij ideali ėshtė e mundur vetėm pėrmes mendimit dhe qėndrimit sistematik. Mendimi do tė shkaktojė veprim dhe, si rrjedhim, fillon njė "cikėl i mbarė".
Ky cikėl do tė prodhojė cikle mė komplekse, tė cilat janė krijuar pėrmes spiritualizmit pėr zemrėn dhe njohurive pėr trurin, prandaj zhvillojnė pėrjetėsisht idetė komplekse dhe prodhojnė mė shumė projekte ambicioze.
Aktivizimi i njė procesi tė tillė tregon njė besim tė fortė, vetėdije dhe inteligjencė. Njerėzit me kėto karakteristika mund tė kuptojnė dhe analizojnė mėnyrėn e pamenduar tė jetės sė tė tjerėve.
Njerėz tė tillė reflektojnė, bėjnė atė qė besojnė se ėshtė e drejtė dhe, pėr pasojė, vazhdimisht thellojnė mendimet e tyre dhe fitojnė ide tė reja. Ata besojnė qė vetėm ata qė reflektojnė thellėsisht janė prodhimtarė dhe qė dhimbjet dhe vuajtjet i durojnė pėr ta bėrė besimin mė tė fortė dhe mė tė pranueshėm.
Ata jetojnė njė jetė tė reflektuar nga vėzhgimi i krijimit pėr ēdo ditė, nganjėherė duke e lexuar atė si njė libėr ose duke qėndisur mendjet e tyre me njohuritė qė fitojnė. Duke besuar dhe kuptuar qė universi ėshtė krijuar pėr tė qenė "gati", ata e shohin qėllimin e krijimit tonė si asgjė mė pak nga kjo.
Nė vetvete, ekzistenca ėshtė pikėrisht bujaria qė na drejton ne nė njė udhė tė mbarė pėr zemėrgjerėsi. Prandaj, ne duhet tė njohim vlerat e saj. Meqenėse jemi krijuar sė bashku me njė univers tė tėrė shpėrblyes, ne atėherė duhet t'i shfrytėzojmė kėto dhurata dhe tė mira prej tyre.
Pėr tė arritur kėtė synim, ne duhet tė shfrytėzojmė vullnetin tonė, njė zė i lajmėruar dhe i kushtuar njė vlere vetėm prej tė Gjithėfuqishmit, dhe tė zhvillojmė aftėsitė dhe zotėsitė tona pėr shtrirjen shumė larg tė tyre, kėshtu tė provojmė veten pėr tė qenė qenie tė bindura. Detyra jonė ėshtė tė reflektojmė vendin tonė nė jetė, pėrgjegjėsitė tona dhe lidhjen tonė me kėtė univers tė paanė.
Ne duhet tė shfrytėzojmė mendimet tona tė brendshme pėr tė zbuluar anėn e fshehtė tė krijimit. Pas kėsaj, ne do tė fillojmė tė kemi njė kuptim tė thellė pėr veten tonė, t'i shohim gjėrat ndryshe, gjė qė dėshmon se ndodhitė dhe rrethanat nuk janė ashtu siē duken, dhe tė kuptojmė qė ata janė duke u pėrpjekur tė komunikojnė diēka me ne.
Unė besoj se ky duhet tė jetė qėllimi i vėrtetė i jetės. Ne jemi krijesat e gjalla mė tė rėndėsishme nė kėtė univers.
Nė fakt, ne jemi mė shumė si shpirti dhe esenca e tij, prej sė cilėve zhvillohet pjesa tjetėr e universit. Duke e marrė nė konsideratė kėtė, ne duhet tė reflektojmė nė univers dhe ta vėzhgojmė atė, kėshtu qė tė mund tė realizojmė dhe pėrmbushim qėllimin e krijimit tonė.
Detyra jonė ėshtė tė gjurmojmė njohuritė dhe gėzimet hyjnore nė zemrat dhe shpirtrat tanė, sepse vetėm kjo rrugė e jetės mund tė na shpėrngulė nga pėrpjekjet zhgėnjyese pėr njė jetė plotėsisht materialiste dhe tė dhimbshme.
Vlera qė merr kjo jetė e dhimbshme duke e jetuar, ėshtė gėzimi qė ne ndjejmė ndėrsa ecim pėrgjatė udhės dhe marrim kėto dhurata. Ata qė ecin nė kėtė rrugė, janė vazhdimisht tė kėnaqur me njohuritė e shumta. Ata vrapojnė tė entuziazmuar drejt qėllimit tė tyre final si njė lumė qė derdhet nė det.
Ne nuk besojmė qė lumturia vjen nga burimet e jashtme tė pėrkohshme. Lumturia e vėrtetė vjen nga brenda, pėrgjatė thellėsive tė lidhjes sonė me Zotin dhe kthehet nė njė jetė tė amshuar nė qiell
Po, ky ėshtė gėzimi ynė. Bota jonė e brendshme ėshtė si njė mbretėri pėr njohuritė hyjnore dhe vetėdija jonė ėshtė si njė ndjekės pėr kėto njohuri. Siē ne bėjmė me shenjė dhe presim gjatė gjithė jetėve tona pėr njė pamje tė lehtė kalimthi, shpirtrat tanė kėndojnė me kėnaqėsi tė plotė:
Zemrat tona janė froni yt, O Mbret! Mirė se erdhe nė zemrat tona!
M. Lutfi (1868-1956), studiues i shquar, poet dhe person spiritual.
Gjenerata jonė ėshtė e nevojshme tė na udhėzojė pėr tė arritur njė besim tė tillė pėrmes proceseve dhe lumturisė. Udhėheqja e tyre do tė pohojė freskinė tonė pėr ta gėzuar rininė dhe jetuar drejt jetėn.
Ata do tė shfaqin ekzistencėn dhe joekzistencėn si tė njėjtėn gjė, prapė ata ndjejnė pavdekėsi nė shpirtrat e tyre.
Ata do tė jenė tė aftė tė tregojnė qė mund tė bėjnė mė shumė nga se ata mendojnė nė njė ēift sekondash.
Ata do tė shohin jetėn e pėrtejme tė reflektuar nė ēdo gjė dhe pėr pasojė dėshmojnė jetėn pa fund.
Ata do tė zbulojnė qė jeta ėshtė e vlefshme kur e jeton.
Ata do tė dėshmojnė qė i gjithė krijimi ngrihet dhe qėndron nė shpirtrat e tyre.
Dhe ata do tė udhėtojnė pėrmes dimensioneve tė shpirtrave tė tyre, tamam si tė ishin duke udhėtuar pėrmes galaktikave duke vėzhguar pafundėsinė brenda dimensioneve qė ata kanė arritur pėrgjatė kėsaj jete tė vdekshme.