Tėrmeti dhe lėkundja e zemrave
A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell. qė tė mos ju shafit (tė mos u lėshoj) toka kur tė dridhet. A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell, qė tė mos ju lėshoj kundėr jush ndonjė stuhi me rebesh gurėsh. E, pra, do ta kuptoni se si ėshtė ndėshkimi im! (Suretu El-Mulk, 16-17).
Tėrmetet, kėto lėkundje frikash
Pasdita e sė mėrkurės na e freskoi kujtimin e shumė ngjarjeve qė tashmė jemi mėsuar ti shohim vetėm nė televizion, si tė largėta, nė distancė tė madhe hapėsinore, edhe pse fotoincizimet tregojnė fakte tė pamohueshme tė shkatėrrimeve masive si pasojė e tėrmeteve.
Mėshira e tė Madhit, Zotit Mėshirėplotė, na kurseu dhe pėrveē panikės nuk erdhi deri te ndonjė tragjedi mė e madhe.
Shpėtuam! Falėnderimi i qoftė Atij qė pėr ne e bėri tokėn vendbanim dhe e mbushi me tė gjitha mirėsitė qė vendosi nė tė.
Si rrallėherė mė parė, nė takime me miq dhe kolegė tė punės dėgjoja pėrmendjen e Zotit.
Dhe, konkluzioni i pėrgjithshėm qė nxora nga shumica prej tyre ishte dyshimi i tyre se mos vallė vėrtetė jemi bėrė meritor pėr dėnimin e Zotit.
Ose, tė themi mė qartė, nė regjistrin e gjuhės popullore dialektore, dėgjoheshin thėnie si: Jena ba kajl, Jena qu pesh. Kjo e qune pesh dikah duhet me na ardhė, e tė tjera si kėto.
Pėrmendja e Zotit qė e dėgjoja, pėr mendimin tim, sa ishte pėrgėzuese, po aq ishte dėshpėruese pėr faktin se bėhej nė njė formė jo krejt tė zakonshme, ose thėnė mė thjeshtė dhe mė shkurt, BĖHEJ NGA FRIKA qė kishte shkaktuar tėrmeti 5.2 shkallėsh tė Rihterit.
Mjerisht, ishte po kjo frikė qė kishte shkaktuar njė tėrmet nė miniaturė nė zemrat e shumė njerėzve qė tashmė edhe dinin ta falėnderonin Zotin qė na shpėtoi.
Tėrmetet, kėto paralajmėrime pėr vetėllogaritje
I Dėrguari i Allahut, alejhi-selam na ka tėrhequr vėrejtjen: Nė dy begati jėnė tė mashtruar shumica e njerėzve, e ato janė: shėndeti dhe koha e lirė (Transmeton Buhariu).
Duke pasur parasysh se sot, shumica e njerėzve (me ndonjė pėrjashtim) i posedojnė kėto dy begati, pyesim: A duhet ti lėmė tė na ikin pa i drejtuar nėn kėnaqėsinė e Allahut Mėshirues, duke punuar me drejtėsinė qė ka urdhėruar Ai, duke i mėshiruar tė nevojshmit, duke ia tėrhequr vėrejtjen njėri-tjetrit nė tė mirėn e pėrgjithshme?!
Apo, duhet qė tė vazhdojmė tė jetojmė pa kujdesin ndaj Atij qė tokėn e ka bėrė vendbanim pėr ne dhe na ėshtė drejtuar nė Kuranin fisnik, librin e Tij:
A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell. qė tė mos ju shafit (tė mos u lėshoj) toka kur tė dridhet.
A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell, qė tė mos ju lėshoj kundėr jush ndonjė stuhi me rebesh gurėsh. E, pra, do ta kuptoni se si ėshtė ndėshkimi im! (Suretu El-Mulk, 16-17).
Derisa me shėndet tė plotė, duke jetuar nė kėtė kohė lajthitjesh tė mėdha antifetare, nuk vrojtojmė fuqinė e Zotit tė Madhėruar, si do tė kemi guxim qė pasi tė na rrokulliset toka nėn kėmbė ti japim arsyetim veprimeve tona tė pavėmendshme.
Pse duhet qė tė na pėrfshijė ndonjė tėrmet, Zoti na ruajtė nga kjo, qė ti hapim sytė pėr tė parė se nė jetėn e kėsaj bote jemi tė llogaritur dhe njė ditė, me emėr tė Zotit Mėshirues, do tė japim pėrgjegjėsi pėr veprimet tona.
Tėrmetet, kėto befasi me jomundėsinė e reagimit
Njė llambė gazi qė e pėrdori pėr ndriēim gati sa nuk ra nga vitrina nė dysheme nga dridhja e tokės.
Dhe, instikti dhe vrapimi im pėr ta mbajtur (pėr tė mos i rėnė ndonjė anėtari tė familjes nė kokė) ishte gati i panevojshėm sepse brenda pak sekondave u qetėsua ēdo gjė. Ishte befasi mė e shpejtė se reagimi dhe instikti im i reagimit.
E, ētė reagoja?! Si tė mbrohesha? Toka ėshtė e Atij, tė Cilit i nėnshtrohet ēdo gjė dhe mund tė bėjė ētė dojė me tė. E ka krijuar ekskluzivisht pėr ne qė tė jemi mėkėmbės tė Tij nė tė.
E zbukuroi me mrekulli tė panumėrta pėr tė na shėrbyer neve dhe zbriti ligjin e Tij qė tė na ndihmojė tė jetojmė nėn kėnaqėsinė e Tij.
Por, mėkatet e njeriut janė aq tė mėdha, tė shprehura me aq jo mirėnjohje ndaj Zotit, sa qė shumė prej tyre kanė harruar se pronari i vėrtetė i tokės dhe i krejt njeriut ėshtė vetėm Allahu, i Gjithėpushtetshmi dhe i Pakonkurencė.
Andaj, i lutemi Atij qė i ka nė duar zemrat tona tė na drejtoj nė udhėzimin e Tij, tė reagojmė ndaj tėrmeteve nė kohėn e shėndetit tė plotė, nė kohėn e qetėsisė, pa ndodhur fare lėkundjet e tokės, sepse, dėnimi i Zotit Fuqiplotė ėshtė i dhembshėm.
A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell. qė tė mos ju shafit (tė mos u lėshoj) toka kur tė dridhet. A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell, qė tė mos ju lėshoj kundėr jush ndonjė stuhi me rebesh gurėsh. E, pra, do ta kuptoni se si ėshtė ndėshkimi im! (Suretu El-Mulk, 16-17).
Tėrmetet, kėto lėkundje frikash
Pasdita e sė mėrkurės na e freskoi kujtimin e shumė ngjarjeve qė tashmė jemi mėsuar ti shohim vetėm nė televizion, si tė largėta, nė distancė tė madhe hapėsinore, edhe pse fotoincizimet tregojnė fakte tė pamohueshme tė shkatėrrimeve masive si pasojė e tėrmeteve.
Mėshira e tė Madhit, Zotit Mėshirėplotė, na kurseu dhe pėrveē panikės nuk erdhi deri te ndonjė tragjedi mė e madhe.
Shpėtuam! Falėnderimi i qoftė Atij qė pėr ne e bėri tokėn vendbanim dhe e mbushi me tė gjitha mirėsitė qė vendosi nė tė.
Si rrallėherė mė parė, nė takime me miq dhe kolegė tė punės dėgjoja pėrmendjen e Zotit.
Dhe, konkluzioni i pėrgjithshėm qė nxora nga shumica prej tyre ishte dyshimi i tyre se mos vallė vėrtetė jemi bėrė meritor pėr dėnimin e Zotit.
Ose, tė themi mė qartė, nė regjistrin e gjuhės popullore dialektore, dėgjoheshin thėnie si: Jena ba kajl, Jena qu pesh. Kjo e qune pesh dikah duhet me na ardhė, e tė tjera si kėto.
Pėrmendja e Zotit qė e dėgjoja, pėr mendimin tim, sa ishte pėrgėzuese, po aq ishte dėshpėruese pėr faktin se bėhej nė njė formė jo krejt tė zakonshme, ose thėnė mė thjeshtė dhe mė shkurt, BĖHEJ NGA FRIKA qė kishte shkaktuar tėrmeti 5.2 shkallėsh tė Rihterit.
Mjerisht, ishte po kjo frikė qė kishte shkaktuar njė tėrmet nė miniaturė nė zemrat e shumė njerėzve qė tashmė edhe dinin ta falėnderonin Zotin qė na shpėtoi.
Tėrmetet, kėto paralajmėrime pėr vetėllogaritje
I Dėrguari i Allahut, alejhi-selam na ka tėrhequr vėrejtjen: Nė dy begati jėnė tė mashtruar shumica e njerėzve, e ato janė: shėndeti dhe koha e lirė (Transmeton Buhariu).
Duke pasur parasysh se sot, shumica e njerėzve (me ndonjė pėrjashtim) i posedojnė kėto dy begati, pyesim: A duhet ti lėmė tė na ikin pa i drejtuar nėn kėnaqėsinė e Allahut Mėshirues, duke punuar me drejtėsinė qė ka urdhėruar Ai, duke i mėshiruar tė nevojshmit, duke ia tėrhequr vėrejtjen njėri-tjetrit nė tė mirėn e pėrgjithshme?!
Apo, duhet qė tė vazhdojmė tė jetojmė pa kujdesin ndaj Atij qė tokėn e ka bėrė vendbanim pėr ne dhe na ėshtė drejtuar nė Kuranin fisnik, librin e Tij:
A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell. qė tė mos ju shafit (tė mos u lėshoj) toka kur tė dridhet.
A u garantuat ju prej Atij qė ėshtė nė qiell, qė tė mos ju lėshoj kundėr jush ndonjė stuhi me rebesh gurėsh. E, pra, do ta kuptoni se si ėshtė ndėshkimi im! (Suretu El-Mulk, 16-17).
Derisa me shėndet tė plotė, duke jetuar nė kėtė kohė lajthitjesh tė mėdha antifetare, nuk vrojtojmė fuqinė e Zotit tė Madhėruar, si do tė kemi guxim qė pasi tė na rrokulliset toka nėn kėmbė ti japim arsyetim veprimeve tona tė pavėmendshme.
Pse duhet qė tė na pėrfshijė ndonjė tėrmet, Zoti na ruajtė nga kjo, qė ti hapim sytė pėr tė parė se nė jetėn e kėsaj bote jemi tė llogaritur dhe njė ditė, me emėr tė Zotit Mėshirues, do tė japim pėrgjegjėsi pėr veprimet tona.
Tėrmetet, kėto befasi me jomundėsinė e reagimit
Njė llambė gazi qė e pėrdori pėr ndriēim gati sa nuk ra nga vitrina nė dysheme nga dridhja e tokės.
Dhe, instikti dhe vrapimi im pėr ta mbajtur (pėr tė mos i rėnė ndonjė anėtari tė familjes nė kokė) ishte gati i panevojshėm sepse brenda pak sekondave u qetėsua ēdo gjė. Ishte befasi mė e shpejtė se reagimi dhe instikti im i reagimit.
E, ētė reagoja?! Si tė mbrohesha? Toka ėshtė e Atij, tė Cilit i nėnshtrohet ēdo gjė dhe mund tė bėjė ētė dojė me tė. E ka krijuar ekskluzivisht pėr ne qė tė jemi mėkėmbės tė Tij nė tė.
E zbukuroi me mrekulli tė panumėrta pėr tė na shėrbyer neve dhe zbriti ligjin e Tij qė tė na ndihmojė tė jetojmė nėn kėnaqėsinė e Tij.
Por, mėkatet e njeriut janė aq tė mėdha, tė shprehura me aq jo mirėnjohje ndaj Zotit, sa qė shumė prej tyre kanė harruar se pronari i vėrtetė i tokės dhe i krejt njeriut ėshtė vetėm Allahu, i Gjithėpushtetshmi dhe i Pakonkurencė.
Andaj, i lutemi Atij qė i ka nė duar zemrat tona tė na drejtoj nė udhėzimin e Tij, tė reagojmė ndaj tėrmeteve nė kohėn e shėndetit tė plotė, nė kohėn e qetėsisė, pa ndodhur fare lėkundjet e tokės, sepse, dėnimi i Zotit Fuqiplotė ėshtė i dhembshėm.