Ēėshtė xhindi ?
Fjala xhin vjen nga rrėnja xhenne nga e cila vijnė edhe fjalėt xhennet dhe xhinnet. Kurse emri mexhnun ėshtė emėr foljor qė do tė thotė i zėnė nga xhindet. Ne i themi e ka humbur mendjen, ėshtė marrosur.
Kuptimi leksikor i fjalės xhin ėshtė i mbuluar, i mbyllur, i fshehur. Mė saktė, jo i mbyllur e i padukshėm nė vetvete,por pėr ne. Veēanėrisht, "mexhnun" i themi atij njeriu qė i ėshtė dhėnė dikujt tjetėr, qė ia ka falur zemrėn me tė tillė pasion, sa qė sjelljet dhe veprimet e tij nuk kemi mundėsi ti kuptojmė brenda kritereve tona.
Edhe fjala xhennet(4), nga njė pikėpamje, me qė ndodhet e mbyllur, e fshehur, ėshtė pėr ne pjesė nga bota e tė fshehtave
Fjala xhinnet ėshtė gjėndja e tė qėnit i marrė
Edhe xhindi (xhindi-siē e pėrdorim nė shqip) Allahu e di - pėr tė gjitha kėto punė, nė planin shkakėsor, ėshtė njė shkak, njė autor dhe njė faktor aparent, sa pėr dukje.
Ekzistenca e xhindeve ėshtė njė ēeshtje specifike e bartur qė nė fillim tė herės sė diskutueshme. Natyrisht, bashkė me shpirtin dhe engjėjt.
Nė tė vėrtetė, pasi t'i kenė dalluar dhe vėzhgur ata Profetėt e Lartė, pasi tė jenė takuar dhe tė kenė biseduar me ta Individualitetet Trashėgimtarė tė Profetėsisė, dhe pasi ta kenė zbuluar dhe pranuar ekzistencėn e tyre miliona njerėz, ē'rėndėsi do tė ketė polemika e katėr-pesė materialistėve qė s'shohin asgje tjetėr pėrveē materies
Duhet theksuar se, nė njė kohė kur kemi pranuar shumė qenie qė s'i shohim me sy, mohimi i ekzistencės sė xhindeve ėshtė bėrė temė prekupuese e milionave nė tė katėr anėt e botės. E, sidomos nė njė periudhė kur kokat e diturisė janė preokupuar me tė!...
S'ta merr mendja pse e kundėrshtojnė xhindin ata qė e kundėrshtojnė. Mos vallė njerėzit shohin ēdo gjė qė ekziston dhe e kundėrshtojnė xhindin pse s'e shikojnė? Ne dimė nga universi i perceptueshėm me shikim, shohim vetėm 4-5 tė miliontėn e objekteve qė i ofrohen shikimit tonė.
Pastaj pėrpiqemi qė me anė tė mjeteve tė konstatojmė njė pjesė tė atyre qė nuk i shikojmė me sy tė lirė, p.sh. objektet e makrokozmosit me teleskop, objektet e mikrokozmosit- - me mikroskop dhe njė pjesė tjetėr me rreze iks ose tė ndonjė lloji tjetėr. Ndoshta nė tė ardhmen do tė lindė mundėsia qė edhe shumė gjėra tė tjera t'i aspirohen shikimit tė njeriut me instrumente dhe mjete tė reja
Nė kėtė mes, ashtu siē ka thėnė edhe njė shkencėtar, ēdo zbulim do tė na nxjerrė pėrpara njė univers tė tėrė tė pazbuluar. Lidhur me kėtė, kjo botė e dėshmisė ėshtė njė perde danteleje mbi tė padukshmen botė jolėndore tė fshehtėsive.
Xhindet, ėngjėjt dhe shpirtrat ndodhen pas kėsaj perdeje. Me mjete a pa mjete, nė ē'dimensione qė tė pėrēoheshin atje, aq do tė ishte mundėsia pėr t'u njohur me ato qėniet pas perdes.
Aspekti tjetėr i ēeshtjes ėshtė ky: xhindi ėshtė nga lloji i shpirtit. Ėshtė njė ligj. Si ligji i tėrheqjes sė masės midis planetėve tė medhenj. Me kėtė ligj Dielli e vėrtit Tokėn rreth vetes. Edhe Toka, me njė lėvizje tė nxituar, sillet siē sillen elektronet. Kėsaj tėrheqjeje qėndrore i pėrgjigjet, nė kah tė kundėrt, shtytja qėndrore. Kėta janė, secili mė vete, nga njė ligj me vlerė nominale e konvencionale.
Tani do tė thoni se nė mes nuk ka asgjė, edhe ajo ėshtė njė masė, edhe kjo masė ndėr tė cilat e vogla vazhdon tė vėrtitet rreth sė madhes. Mirė po me qė nė mes nuk paska asgjė, si do tė shpjegohet kjo gjėndje? E kjo, qoftė tėrheqja sipas Njutonit, qoftė teoria e vėllimit sipas Ajnshtanjit, pėrfundimi mbetet po ai
Po ashtu, kur tė merrni nė dorė, pėr shembull, njė farė, nė tė ėshtė e pranishme njė pėrpjekje jetėsore . Kur, ē'tė shikoni, diku nga toka menjėherė embrioni nxjerr kokė, bėhet filiz, bėhet bar, bėhet pemė, vetėm, se, jashtė ēdo diskutimi, bėhet diēka nga lloji i vet. Kėtu ka njė ligj zhvillimi . Ky ėshtė njė ligj nominal, konvencional. Mirėpo pa kėtė ligj nuk ka rritje dhe zhvillim.
Pėr shembull, po tė mbillni njė gur, me qė pėr tė nuk ka ligj zhvillimi, nuk do tė vini re ndonjė rritje a zhvillim.
Ja, pra, kėta janė, secili mė vete, ligje tė Allahut. Edhe xhindi, edhe shpirti janė ligje tė tilla. Por ndryshimi nė kėtė mes ėshtė ky: ligji i tėrheqjes nuk ka mėndje, vullnet dhe vetėdije.
Kurse ligji xhind, ligji shpirt, ligji ėngjėll kanė mendje, vetėdije e vullnet, veēanėrisht s'janė nominalė, konvencionalė e relativė dhe zotėrojnė secili nga njė trajtė ekzistence tė vėrtetė.
Mendimtari vigan i shekullit ka bėrė pėr tė pėrkufizimin mė tė pėrgjithėsuar, me tė pėrmbledhur e mė konēiz qė kemi mundur tė shohim gjera tani, nė kėtė formė: Shpirti ėshtė njė urdhėr ligjor i vetėdijshėm.
Tė vėrtetėn e ajetit Thuaj: Shpirti ėshtė ēeshtje qė i pėrket vetėm Zotit tim,
( Kur'ani, Isra:85) ėshtė pothuajse e pamundur ta paraqesėsh nė mėnyrė kaq konēize. Shpirti ėshtė njė urdhėr ligjor i veshur me njė trup tė jashtėm pėrmbledhės, i gjallė, i vetėdijshėm, i ndritshėm, drejtėsidashės, i aftė pėr tė fituar pėrplotėsi.
Po qe se i Zoti i Fuqisė u vesh njė trup tė jashtėm ligjeve tė materies, secili bėhet nga njė shpirt mė vete. Po qe se shpirti e heq veshjen trupore dhe e zbret vetėdijen nga koka, pėrsėri bėhet njė ligj i pėrhershėm, i amshuar.
Nė tė vėrtetė, me kėtė ėshtė shpjeguar ēdo gjė. Shpirti pėr ju ėshtė njė ligj si ligjet qė pranuat ju nga mikrobota mė e vogėl nė mikrobotėn mė tė madhe, por me vetėdije.
Mbetet tė themi se, sipas pretendimit tė disa shkencėtarėve, edhe tek bari, nė proēesin e rritjes, ėshtė ndjerė dhe vėzhguar njė vetėdijshmėri si pėrgjigje ndaj njė pjese mesazhesh, paralajmėrimesh, si njohje me mjedisin, pėrshtatje dhe nderthurje me tė.
Po ashtu edhe te pemėt. Do t'ju parashtroj pėrmledhjen e njė prej shkrimeve tė njė reviste lidhur me kėtė temė. Autori thotė: Opinioni im pėrqėndrohet nė faktin qė kallinjtė e bimėve tė tillla si gruri e thekra janė tė vetėdijshėm. Sepse te gruri e thekra, pa menduar pėr njė vetėdije, njė mendje e njė njohje, nuk mund tė shpjegohen veprimet e tyre aq tė vetėdijėshme.
Pėr shembull, gruri, kur ende ėshtė njė emrion dhe filiz, e nxjerr kokėn mbi tokė dhe sheh pėrreth: po qe se mjedisi ėshtė i favorshėm dhe kushtet janė tė pėrshtatshme pėr tė nxjerrė dy bisqe. Po qe se klima shkon mbarė, lagėshtia ėshtė e pėrshtatshme dhe rezet e djellit kanė cilėsinė pėr tė ushqyer, merr vendim pėr dy bisqe.
Madje, po e lejuan kushtet, nxjerr edhe tre. Kur tė ketė nxjerrė tre bisqe, e dimė se kushtet janė tė mjaftueshme pėr t'i ushqyer ato. Po tė mos duken tė pėrshtatshme kushtet, nxjerr vetėm njė. Sikur tė thoshte: Unė vetėm njė copė mund tė ushqej... Kur njė dru sėmuret, rrėzon frutat pėr tė shpėtuar veten.
Bujku le tė pandehė ē'tė dojė, nuk janė frutat tė sėmura, por bima. Duket sikur pema thotė: Mė falni, por s'do tė mund tė kujdesem pėr frutat. Pėr shkak tė kėsaj gjendjeje, jam e detyruar tė kujdesem pėr veten. Ne tė ardhmen do tė mėsojmė pėr njė mekanizėm brenda bimėve qė dikton dhe bėn tė gjitha kėto punė. Ja, pra, tė gjitha kėto janė ligjet e Allahut.