Fizika dhe Dita e Gjykimit
Dėshira jonė nuk ėshtė e paracaktuar e ekzistencės sonė e as vdekja nuk ėshtė njė cak i paravėnė nga vetė ne. Jeta na duket pothuajse e pasosshme e sidomos kur gjėrat shkojnė ashtu si neve na pėlqen. Pėrderisa ngutemi tė preokupuar me gjėrat e pėrditshmėrisė sonė shumė pak jemi tė vetėdijshėm pėr ironinė se e gjithė kjo njė ditė do tė marrė fund.
Shumica e religjioneve tė botės pajtueshėm me besimet e tyre parathonė jetėn pas vdekjes. Dita e gjykimit ėshtė njėra nga pjesė e besimit fundamentale tė myslimanėve, tė tė krishterėve dhe ēifutėve. Hindusėt po ashtu e kanė idenė pėr reinkarnacionin e tyre tė stėrgjatė i cili megjithatė pėrfundon me ribashkimin final dhe ekzistencės supreme.
N?se pėrfundimisht besojmė nė Ditėn e Gjykimit, atėherė ēdo vepėr e mirė qė e shton imanin tonė do tė ishte lehtė e pranueshme pėr ne. Tė pėrkujtojmė kalimthi rrėfimin e profetit Ibrahim (Paqja e Allahut qoftė mbi tė!) tė dhėnė nė Kuran kur flitet se si ai dėshiroi tė dinte nė ēmėnyrė Allahu i ringjall tė vdekurit. Ai vėrtetoi besimin e tij nė faktin se njė fat i tillė pėr njeriun ėshtė i paikshėm, mirėpo shprehu interesimin pėr njė dėshmi e cila do ta kishte shuar kureshtjen e tij. At?here Zoti ia mundėsoi atij tė jetė vėrtetė dėshmitar i njė mrekullie. Me mendimin se njė profet i madh siē ishte Ibrahimi (alejhi selam) nuk e fshehu kureshtjen e tij pėr dėshmi qetėsuese, natyrisht se ne njerėz thjeshtė ndjejnė nevojė pėr argumente edhe mė tė mėdha. Kjo veēanėrisht kėrkohet nė botėn e sotme kur njė numėr i madh i besimeve kanė pėsuar rrėnim si pasojė e tė arriturave shkencore. Fatmirėsisht te myslimanėt progresi nė shkencė vetėm se solli sqarime dhe u dha kuptim tė ri disa ajeteve tė paqarta kuranore. Andaj Kurani mbetet tė qėndrojė edhe mė tutje mbi librat e tjerė religjioz me plotninė e autoritetit tė njė libri vėrtetėsisht tė shpallur nga Zoti.
Ekziston vetėm njė version i Kuranit. Madje qoftė kritik?t e Islamit detyrohen tė pranojnė se ėshtė i vetmi nga tė gjithė librat e shenjtė qė mbeti i pandryshuar qysh nga zbritja e parė tė dėrguarit tė fundit Muhamed (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) para 14 shekujve. Eksitojnė shumė ajete nė Kuran qė pėrshkruajnė fakte shkencore, tė cilat janė arritur tė zbulohen vetėm nė njėqind vitet e fundit.
Nė kėto ajete gjendet njė ndėrlidhje pėrsoshmerisht e pakundėrshtueshme gjatė pėrshkrimit tė fenomeneve tė ndryshme. Aty me precizitet tė plotė bėhet fjalė pėr ide qė nė mėnyrė mahnitėse pėrkojnė me rezultatet e hulumtimeve mė bashkėkohorė tė universit.
Dėshira jonė nuk ėshtė e paracaktuar e ekzistencės sonė e as vdekja nuk ėshtė njė cak i paravėnė nga vetė ne. Jeta na duket pothuajse e pasosshme e sidomos kur gjėrat shkojnė ashtu si neve na pėlqen. Pėrderisa ngutemi tė preokupuar me gjėrat e pėrditshmėrisė sonė shumė pak jemi tė vetėdijshėm pėr ironinė se e gjithė kjo njė ditė do tė marrė fund.
Shumica e religjioneve tė botės pajtueshėm me besimet e tyre parathonė jetėn pas vdekjes. Dita e gjykimit ėshtė njėra nga pjesė e besimit fundamentale tė myslimanėve, tė tė krishterėve dhe ēifutėve. Hindusėt po ashtu e kanė idenė pėr reinkarnacionin e tyre tė stėrgjatė i cili megjithatė pėrfundon me ribashkimin final dhe ekzistencės supreme.
N?se pėrfundimisht besojmė nė Ditėn e Gjykimit, atėherė ēdo vepėr e mirė qė e shton imanin tonė do tė ishte lehtė e pranueshme pėr ne. Tė pėrkujtojmė kalimthi rrėfimin e profetit Ibrahim (Paqja e Allahut qoftė mbi tė!) tė dhėnė nė Kuran kur flitet se si ai dėshiroi tė dinte nė ēmėnyrė Allahu i ringjall tė vdekurit. Ai vėrtetoi besimin e tij nė faktin se njė fat i tillė pėr njeriun ėshtė i paikshėm, mirėpo shprehu interesimin pėr njė dėshmi e cila do ta kishte shuar kureshtjen e tij. At?here Zoti ia mundėsoi atij tė jetė vėrtetė dėshmitar i njė mrekullie. Me mendimin se njė profet i madh siē ishte Ibrahimi (alejhi selam) nuk e fshehu kureshtjen e tij pėr dėshmi qetėsuese, natyrisht se ne njerėz thjeshtė ndjejnė nevojė pėr argumente edhe mė tė mėdha. Kjo veēanėrisht kėrkohet nė botėn e sotme kur njė numėr i madh i besimeve kanė pėsuar rrėnim si pasojė e tė arriturave shkencore. Fatmirėsisht te myslimanėt progresi nė shkencė vetėm se solli sqarime dhe u dha kuptim tė ri disa ajeteve tė paqarta kuranore. Andaj Kurani mbetet tė qėndrojė edhe mė tutje mbi librat e tjerė religjioz me plotninė e autoritetit tė njė libri vėrtetėsisht tė shpallur nga Zoti.
Ekziston vetėm njė version i Kuranit. Madje qoftė kritik?t e Islamit detyrohen tė pranojnė se ėshtė i vetmi nga tė gjithė librat e shenjtė qė mbeti i pandryshuar qysh nga zbritja e parė tė dėrguarit tė fundit Muhamed (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) para 14 shekujve. Eksitojnė shumė ajete nė Kuran qė pėrshkruajnė fakte shkencore, tė cilat janė arritur tė zbulohen vetėm nė njėqind vitet e fundit.
Nė kėto ajete gjendet njė ndėrlidhje pėrsoshmerisht e pakundėrshtueshme gjatė pėrshkrimit tė fenomeneve tė ndryshme. Aty me precizitet tė plotė bėhet fjalė pėr ide qė nė mėnyrė mahnitėse pėrkojnė me rezultatet e hulumtimeve mė bashkėkohorė tė universit.