Arian Leka-shkrimtar
Tashi shum kush ka lexuar dhe dėgjuar aq sa pėr tė pėrsėritur atė qė thonė dhe librat; pra se inteligjenca qenka aftėsi pėr tė nxėnė nga pėrvoja vetjake dhe e tė tjerėve, pėr tė arsyetuar pėrmes shqisave dhe mendimit abstrakt, pėr tė vjelė pėrfundime nga njohuritė e pėr tia dalė kėsisoj, jetės nė krye. Ndonėse e dimė pėrse bėhet fjalė, kam pėrshtypjen se e pėrdorim termin pėr tė pėrshkruar tjetėr gjė, atė qė shpesh e lidhim me suksesin e dikujt nė shoqėri, apo me kujtimin se aksh ēun apo gocė e paskėsh pasur fletoren gjithė dhjeta. Mendoj se nuk mund tė jesh krejt i paanshėm kur do tė shprehesh se ēėshtė inteligjenca, pasi do tė na vijnė ndėrmend testet qė bėheshin dikur mbi bazė etnike pėr tė treguar se cila racė ėshtė superiore apo testet me bazė kulturore, qė duan tė thonė se nga gjithė kulturat, vetėm ajo pėrėndimorja ėshtė prijėtare. Pėr tė mos mbetur tek kjo pikė, po i bėj bisht pėrgjigjes sė drejtpėrdrejtė se ēėshtė inteligjenca dhe po hap njė tjetėr. Pėr mua inteligjenca ėshtė ėshtė produkti mendor qė nuk duhet ti pėrgjigjet pyetjes sa inteligjentė jemi, (sepse njeriu hyn tek qeniet inteligjente aq mė shumė kur ka filluar tė krijojė edhe inteligjenca artificiale) por pyetjes pėr ēfarė e pėrdorim inteligjencėn tonė. Nė tė gjitha kohėrat inteligjenca ka pasur dy pėrdorime: tė ndriturin dhe tė errėtėn, gjenialen dhe demoniaken, duke krijuar edhe ēifte binjake si Mark Aureli apo Adriani, vs Neronit, Faust - Mefistofel, Moxart - Salier apo pėr ta mbyllur kėtė qerthull, tė kujtoj edhe tregimin e Alfons Dodesė - Njeriu me tru tė artė. Rėndėsia e inteligjencės, sipas meje, ėshtė pėrdorimi i saj. Le tė kthehemi tek vetėdija e ngulitur si mendėsi pėrmes njė proverbi. Mendja bėn kala - mendja bėn hata. Ėshtė po kjo mendje njerėzore qė shpiku e zbuloi gjithēka dhe ėshtė po kjo mendje, arketip i pandryshuar dhe i pandreqshėm tek njeriu, qė pranon tė jetojė mbi kėtė kovė tė nxehtė e tė ndotur, siē e ka katandisur veprimtaria e tij intelektuale sot Tokėn. Pėrse njerėzit - qeniet inteligjente, pėrdorin shumė dhe shpesh mėnyra tė palogjikshme nė arsyetimin dhe veprimet e tyre? Pyetja ėshtė e thjeshtė dhe nuk ėshtė vetėm imja. Unė pėrpiqem ti pėrgjigjem asaj.
Duke qenė baba binjakėsh e kam tė vėshtirė tė bėhem palė nė njėrėn nga zgjedhjet e ofruara pėr inteligjencė tė lindur apo pėr atė qė fitohet. Rasti im vlen mbase vetėm pėr mua qė mbetem i mahnitur mbi njė gjė qė ndodh para syve tė mi e mė lė pa pėrgjigje kur shoh se si dy krijesa qė janė ngjizur bashkė, kanė dėgjuar tė njėjtėn zemėr nė bark nė nėnės, kanė thėthirė tė njėjtin ushqim e qė kanė dėgjuar tė njėjtat ninulla, kanė sot inteligjenca tė ndryshme. Ėshtė ēudi pėr tė mbledhur supet kur sheh se si luajnė me njėri-tjetrin kėto dy inteligjenca tė lindura, se si ndahen ata qė dikur ishin identikė, se si zhvendosen tek sho-shoqi cilėsitė e tjetrit. Nuk dua tė kujtoj ato qė pėrmend Catell pėr inteligjencėn fluide me prirje drejt abstraksionit apo pėr inteligjencėn e kristalizuar me prirje pėr konkreten. Sa tė rrekem tė zgjidh atė ēka thėnė sfinksi druaj se do tė jem pėrjashtues duke pėrkrahur njėrėn apo tjetrėn. Mua mė vjen mė mbarė tė them jo se cila ishte e para ndėr dy inteligjencat, por cila mund tė jetė mė e rėndėsishmja, ndėr ata elementė tė inteligjencės sė lindur apo tė bėrė, me tė vetmen dėshirė, qė sė paku fėmijėt tanė tė jenė po aq tė lirė e tė barabartė me moshatarėt e tyre, qė janė tė lindur dhe jo tė adoptuar me vlerat e qytetėrimit tė sotėm.