sandra- Princes
- Numri i postimeve : 1270
Mosha : 35
Vendi : Peje
Data e rregjistrimit : 15/02/2010
nga sandra 12/3/2010, 11:43
Platone (428/427-347 p.K) prezentohet si mendimtar i parė perendimor, qė e jep njė kontribut specifik rreth dashurisė. Mendimi i ti ka mbetur nė shekuj si njė pikė baze pėr gjithė tė tjerėt qė e kan trajtuar dashurin nė mėnyrė filozofike. Pėr Platonin dashuria (greqisht Eros Dashuri) ėshtė njė forcė e madhe dhe e fuqishme qė karakterizohet pėr kapacitetin e saj si ndėrmjetsuse dhe bashkuse, qė njeriut ja jep njė shtyrje tė ordinum tė diturisė, qė tejkalon ēdo gjė matreale dhe qė e ngrit kah njė pamje tjetėr qė ne e quajm ideale, qė shkon mė tej asaj fizike, ku gjindet Bukuria, e Vėrteta dhe e Mira. Dashuri don tė thotė tė zbritėsh nga ajo qė ėshtė e pėrjetshme, pėrfekt dhe i pa ndryshushėm. Dashuria, pėr Platonin i pėrngjan Filozofisė, sepse edhe filozofia e dėshiron tė vėrtetėn, tė bukurėn dhe tė mirėn. Dashuria Platonike vendos njė urė ku lidh univerzin e njidhmėrisė me atė tė intelektit, nė mes asaj matreale dhe atė shpirtėrore. Sipas tij Dashuria gjithnjė liron njeriun nga njė izolim qė njeriu gjindet nė kėrtė botė, sepse njeriu nuk e njef tė vėrtetėn nė totalitet, e tė bukurėn nė pėrgjithėsi, pėrshkak se jami tė izoluar nė kėtė trup qė gjindemi, dhe prandaj nuk njofim asgjė. Dashuria liron, sepse tejkalon ēdo ide qė ne kemi e mundohemi tė kuptojm. Shumė herė ne nuk i shofim gjėrat, por kur personi na thot ėeshtė kėshtu, ne besojm sepse e dashurojm, ja njė dashuri pėr Platonin, kjo ėshtė dashuria qė e tejkalon ēdo gjė qė nuk mundet tė mirret me intelektin tonė.
Plotino njė filozof tjetėr (205-270) thot se shpirti i njeriut ėshtė nė njė udhėkryq ku mundohet dhe vuan, sepse e ka si barr trupin e njeriut, por dashuria qė gjindet nė kėtė shpirt, e ngrit forcėn e tij qė tė ec para e tė njef gjėrat mė mirė dhe tė zgjedh jetėn nė mėnyrė mė adekuate. Por Plotino kundėrshton njė dashuri Platonike, sepse dashuria nuk bėn qė njeriu tė kthehet nė njė ngjarje tė kaluar, por shiqon njė gjė shumė mė specifik pėr tė ardhmėn.
Baruch Spiniza (1632-1677) ky filozof dashurin e lidh me Zotin, sepse kjo dashuri lidhet me iden, ku ne zotin e kemi vetėm si njė ide, por qė nuk kemi njė figur reale tė tij, por prap kemi njė dashuri. E kjo dashuri pėr Spiniza ėshtė njė dashuri shumė mė e komplikushme. Ne kemi ide se njė Zot ekziston, ne e nderojm dhe e respektojm me dashuri, por nuk e njofim. Kah e marrim ne kėtė dashuri? Njė dashuri e tillė na bėnė tė kuptushme se dashuria ėshtė diēka qė ndihet nė ndjenjat tona, diēka qė nuk na len tė shkojm sipas asaj korpoprale por diēka shumė mė e thelluar dhe mė e prekshme nė thellsit tona njerzore.
Njė dashuri shqisore, ėshtė shumė mė e fuqishme, sepse pėrkul njeriun por nė tė njejtėn kohė e ngrit. Shpeshė herė nė jetėn e pėrditshme ndodh me ne kur ne e duajm diken me tė vėrtet, dhe kur ai person tregon diēka tė rėndėsishme, ne mundohemi tė pėrgjigjemi nė mėnyrė mė tė prekur dhe tė pėrjetuar nė njenjėn tonė, me njė pėrvujtėri shumė mė tė cekur dhe tė thelluar. Dashuria e plot dhe e pastėr ėshtė e tillė, qė prek ēdo gjė nė pjesėt tona mė tė harruara dhe mė tė lėnė anash, dhe nė kėtė mėnyrė zgjon gjdo gjė, e atėherė personi mund tė quhet person i pjekur nė dashuri. Sipas kėsaj qė ne e pam, Filozofia e mban dashurinė si diēka mė tė rėndėsishėm pėr jetėn e njeriut, ku pa dashuri nuk ka jetė, nuk ka vlerė jeta e njeriut, nuk ka arsye qenja jonė.