Muaji korrik ka nisur me kohė tė kthjellėt, rreze tė nxehta dhe pak erė. Kohė krejtėsisht e pėrshtatshme pėr ata qė kanė zgjedhur sot bregdetin pėr tė kaluar fundjavėn. Bojko Themelko, meteorologu i shėrbimit meteorologjik siguron pushuesit se temperaturat nuk do tė bien nėn 29 gradė Celsius. Nė tė gjithė vijėn bregdetare tė vendit tonė nga Saranda nė Velipojė, termometri do tė shėnojė nga 29 deri nė 33 gradė Celsius. Sipas meteorologut, nė Durrės, Shėngjin, Vlorė dhe gjithė zonat e tjera bregdetare, temperatura maksimale do tė jetė 33 gradė Celsius. Erė e lehtė pritet tė fryjė nė brigjet e Jonit, ndėrsa nė Adriatik, sdo tė ketė erė. Por pushuesit, edhe pse nė njė ditė relaksi, nuk duhet tė harrojnė kėshillat e mjekėve. Ato nisin me gjėrat e thjeshta qė nė dukje janė qesharake, por tė domosdoshme pėr tė mos pėrfunduar nga bregu i detit nė urgjencėn e spitalit. Kėshtu, pushuesit duhet tė programojnė kohėn e qėndrimit nė diell. Tė tregojnė kujdes me veshjen e rrobave mbrojtėse pėrfshirė kapele dhe syze dielli, si dhe pėrdorimi i kremit tė mbrojtjes nga dielli. Kėto janė elementėt kryesorė pėr tė pushuar kėndshėm.
Dielli ka anėt e mira dhe kėqija tė tij. Duke nisur nga pozitivet dhe duke cituar mjekėt janė: Ndikon mirė nė shėndetin e organizmit tė njeriut, nė lėkurė, por njė rrezitje, njė marrje rezesh nė masė, pa e tepruar. Por ēfarė duhet tė bėjnė qė kėnaqėsia qė tė japin rrezet tė mos kthehet nė bezdi. Ata qė dalin pėr herė tė parė nė diell nuk duhet tė qėndrojnė mė shumė se katėr pesė minuta, pėr shembull, paradite. Nėse nuk ka djegie apo skuqje tė lėkurės, mund tė rrihet edhe deri nė dhjetė minuta pasdite. Kjo varet edhe nga lėkura qė kanė. Ata qė kanė lėkurė mė tė errėt mund tė qėndrojnė edhe mė shumė. Por ata qė kanė lėkurėn mė tė ēelėt, mė bionde, ata digjen shumė mė shpejt, madje edhe kur janė nėn ēadrat e diellit. Tepria me diellin ėshtė vdekjeprurėse. Doktor Lorenc Osmani, thotė se "pėr kėtė duhet tė tėrhiqet vėmendja pėr tė gjithė ata qė dalin nė diell. Sidomos pėr fėmijėt e vegjėl ėshtė e rėndėsishme qė tė mos e teprojnė qėndrimin nė diell". Nga marrja me tepri e rrezeve, lėkura reagon me formimin e karcinomės sė lėkurės nė moshė mė tė rritur, ose nė moshėn e shkuar. "Ne i shohim karcinomat e lėkurės nė sipėrfaqe tė cilat shfaqen mė se shumti nga dielli, fytyra sidomos dhe pjesa e shpinės e dorės, por mė shpesh nė fytyrė", thotė mjeku. Kjo tregon se rrezet ultraviolet tė diellit janė shkaktari kryesor pėr karcinomat e lėkurės. Mendohet diku mė shumė se 95 pėr qind e karcinomave shkaktohen nga rezet ultraviolet tė diellit. Rrezikimi i jetės mė shumė shkaktohet atėherė kur rrezatohet tepėr koka, kur koka ėshtė e qethur, kur nuk ka mbrojtje as nė kokė, atėherė rreziku ėshtė edhe mė i madh. Kėtu pėrmendim domosdoshmėrinė e pėrdorimit tė kapeleve. Ndėrsa pėr lėkurėn, mbrojtėsi ideal ėshtė kremi solar. Ai ngjyros nė mėnyrė artificiale shtresat sipėrfaqėsore tė epidermės dhe nuk ka asnjė efekt mbrojtės. Ekspertė francezė, prof. Daniel Lambert dhe dr. Catherine Laverdet qė kanė kryer njė studim tė plotė pėr solarėt dhe pėrdorimin e tyre shkruajnė nė uebin e tyre se rrezikoni tė digjeni. Nė plazh kėshillohet tė pėrdorni mirė solarin. Kėshtu, mbylleni shpejt kremin solar dhe futeni nė ēantė. Pėrndryshe, rrezikon tė prishet brenda pak ditėve. Treguesi 20 UV i korrespondon njė mbrojtjeje tė fortė. Nė tė njėjtėn kategori hyjnė gjithashtu edhe treguesit 15 dhe 25. Pak ndryshim ka mes tė treve dhe ata tė gjitha bėjnė tė mundur mėnjanimin e goditjeve tė diellit. Treguesi 50+, tė cilit i korrespondon mbrojtja maksimale e rekomanduar pėr lėkurat qė nuk e tolerojnė diellin edhe nė rast sėmundjesh tė rėnduara nga ekspozimi nė diell. Orėt e paradites dhe pasdites janė ideale pėr njė nxirje tė ngadaltė. "Pėrpara orės 11:00 dhe 17:00 pushuesit mund tė nxihen, por mė ngadalė", deklarojnė dermatologėt.
USHQIMET
Tė freskėta, tė ziera dhe tė lara. Kėto janė tri kėshillat kryesore tė mjekėve pėr ushqimet nė sezonin e verės. Nė asnjė rast nuk duhen pėrdorur ushqime qė tregtohen jashtė kushteve frigoriferike, ku mė tė dėmshmet janė mishrat dhe bulmetrat. Pėr sa u pėrket frutave dhe perimeve ato kėshillohet tė lahen duke u fėrkuar fort dhe duke u shpėlarė me ujė tė rrjedhshėm. Shpeshherė mungesa e kujdesit ēon nė helmime qė jo rrallėherė janė edhe tė rrezikshme pėr jetėn. I domosdoshėm pėr kėtė periudhė ėshtė konsumimi i perimeve dhe frutave tė freskėta, pasi hidratojnė trupin njeriut dhe i japin lėngjet qė ka nevojė mė shumė, nė mėnyrė natyrale. Ndėrkaq, pėr ti shpėtuar helmimit ushqimor, sipas tyre, duhet higjienė dhe gatim i plotė i ushqimeve. Ērregullimi, sipas mjekėve, ėshtė i lidhur ngushtė me tė nxehtin dhe higjienėn e tė ngrėnit. Nuk ka ushqime tė rrezikshme ose jo, mjafton ti gatuani tamam, pa i lėnė gjysmė tė ziera, kėshillojnė ata. Rrezet e diellit dhe ushqimet e prishura shkaktojnė diarre, tension tė lartė gjaku, tė vjella etj. Uji ėshtė parėsori pėr tė pėrballuar tė nxehtin. Duhet konsumuar minimalisht 2 kg ujė nė ditė. Ndėrkaq, mjekėt nuk harrojnė tė kujtojnė edhe lėngjet e tjera natyrale si qumėsht, ēaj, lėng supe etj
MOS HARRONI !Nė ēmoshė dalin bebet nė plazh?
Mjekėt pediatėr shprehen se "ideale ėshtė qė tia evitosh vajtjen nė plazh bebes deri nė tre vjeē. Kjo, sepse ai mund tė goditet nga dielli, edhe nėn ēadėr, ngaqė ekziston njė shpėrndarje e rrezeve UV edhe nė ajrin pėrreth dhe njė reflektim nė tokė. Duhet mbrojtur patjetėr me krem special pėr fėmijė dhe rezistent nė ujė. Duhet tė ekspozohet nė diell pak nga pak, jo mė shumė se ēerekore ditėn e parė dhe tė evitohen orėt mė tė nxehta tė ditės. Pėr tė gjithė ata prindėr qė nuk i rezistojnė dot plazhit kėshillohet qė tė vegjlit e tyre tė mos i mbajnė nė bregdet pas orės 09:00.
Dielli ka anėt e mira dhe kėqija tė tij. Duke nisur nga pozitivet dhe duke cituar mjekėt janė: Ndikon mirė nė shėndetin e organizmit tė njeriut, nė lėkurė, por njė rrezitje, njė marrje rezesh nė masė, pa e tepruar. Por ēfarė duhet tė bėjnė qė kėnaqėsia qė tė japin rrezet tė mos kthehet nė bezdi. Ata qė dalin pėr herė tė parė nė diell nuk duhet tė qėndrojnė mė shumė se katėr pesė minuta, pėr shembull, paradite. Nėse nuk ka djegie apo skuqje tė lėkurės, mund tė rrihet edhe deri nė dhjetė minuta pasdite. Kjo varet edhe nga lėkura qė kanė. Ata qė kanė lėkurė mė tė errėt mund tė qėndrojnė edhe mė shumė. Por ata qė kanė lėkurėn mė tė ēelėt, mė bionde, ata digjen shumė mė shpejt, madje edhe kur janė nėn ēadrat e diellit. Tepria me diellin ėshtė vdekjeprurėse. Doktor Lorenc Osmani, thotė se "pėr kėtė duhet tė tėrhiqet vėmendja pėr tė gjithė ata qė dalin nė diell. Sidomos pėr fėmijėt e vegjėl ėshtė e rėndėsishme qė tė mos e teprojnė qėndrimin nė diell". Nga marrja me tepri e rrezeve, lėkura reagon me formimin e karcinomės sė lėkurės nė moshė mė tė rritur, ose nė moshėn e shkuar. "Ne i shohim karcinomat e lėkurės nė sipėrfaqe tė cilat shfaqen mė se shumti nga dielli, fytyra sidomos dhe pjesa e shpinės e dorės, por mė shpesh nė fytyrė", thotė mjeku. Kjo tregon se rrezet ultraviolet tė diellit janė shkaktari kryesor pėr karcinomat e lėkurės. Mendohet diku mė shumė se 95 pėr qind e karcinomave shkaktohen nga rezet ultraviolet tė diellit. Rrezikimi i jetės mė shumė shkaktohet atėherė kur rrezatohet tepėr koka, kur koka ėshtė e qethur, kur nuk ka mbrojtje as nė kokė, atėherė rreziku ėshtė edhe mė i madh. Kėtu pėrmendim domosdoshmėrinė e pėrdorimit tė kapeleve. Ndėrsa pėr lėkurėn, mbrojtėsi ideal ėshtė kremi solar. Ai ngjyros nė mėnyrė artificiale shtresat sipėrfaqėsore tė epidermės dhe nuk ka asnjė efekt mbrojtės. Ekspertė francezė, prof. Daniel Lambert dhe dr. Catherine Laverdet qė kanė kryer njė studim tė plotė pėr solarėt dhe pėrdorimin e tyre shkruajnė nė uebin e tyre se rrezikoni tė digjeni. Nė plazh kėshillohet tė pėrdorni mirė solarin. Kėshtu, mbylleni shpejt kremin solar dhe futeni nė ēantė. Pėrndryshe, rrezikon tė prishet brenda pak ditėve. Treguesi 20 UV i korrespondon njė mbrojtjeje tė fortė. Nė tė njėjtėn kategori hyjnė gjithashtu edhe treguesit 15 dhe 25. Pak ndryshim ka mes tė treve dhe ata tė gjitha bėjnė tė mundur mėnjanimin e goditjeve tė diellit. Treguesi 50+, tė cilit i korrespondon mbrojtja maksimale e rekomanduar pėr lėkurat qė nuk e tolerojnė diellin edhe nė rast sėmundjesh tė rėnduara nga ekspozimi nė diell. Orėt e paradites dhe pasdites janė ideale pėr njė nxirje tė ngadaltė. "Pėrpara orės 11:00 dhe 17:00 pushuesit mund tė nxihen, por mė ngadalė", deklarojnė dermatologėt.
USHQIMET
Tė freskėta, tė ziera dhe tė lara. Kėto janė tri kėshillat kryesore tė mjekėve pėr ushqimet nė sezonin e verės. Nė asnjė rast nuk duhen pėrdorur ushqime qė tregtohen jashtė kushteve frigoriferike, ku mė tė dėmshmet janė mishrat dhe bulmetrat. Pėr sa u pėrket frutave dhe perimeve ato kėshillohet tė lahen duke u fėrkuar fort dhe duke u shpėlarė me ujė tė rrjedhshėm. Shpeshherė mungesa e kujdesit ēon nė helmime qė jo rrallėherė janė edhe tė rrezikshme pėr jetėn. I domosdoshėm pėr kėtė periudhė ėshtė konsumimi i perimeve dhe frutave tė freskėta, pasi hidratojnė trupin njeriut dhe i japin lėngjet qė ka nevojė mė shumė, nė mėnyrė natyrale. Ndėrkaq, pėr ti shpėtuar helmimit ushqimor, sipas tyre, duhet higjienė dhe gatim i plotė i ushqimeve. Ērregullimi, sipas mjekėve, ėshtė i lidhur ngushtė me tė nxehtin dhe higjienėn e tė ngrėnit. Nuk ka ushqime tė rrezikshme ose jo, mjafton ti gatuani tamam, pa i lėnė gjysmė tė ziera, kėshillojnė ata. Rrezet e diellit dhe ushqimet e prishura shkaktojnė diarre, tension tė lartė gjaku, tė vjella etj. Uji ėshtė parėsori pėr tė pėrballuar tė nxehtin. Duhet konsumuar minimalisht 2 kg ujė nė ditė. Ndėrkaq, mjekėt nuk harrojnė tė kujtojnė edhe lėngjet e tjera natyrale si qumėsht, ēaj, lėng supe etj
MOS HARRONI !Nė ēmoshė dalin bebet nė plazh?
Mjekėt pediatėr shprehen se "ideale ėshtė qė tia evitosh vajtjen nė plazh bebes deri nė tre vjeē. Kjo, sepse ai mund tė goditet nga dielli, edhe nėn ēadėr, ngaqė ekziston njė shpėrndarje e rrezeve UV edhe nė ajrin pėrreth dhe njė reflektim nė tokė. Duhet mbrojtur patjetėr me krem special pėr fėmijė dhe rezistent nė ujė. Duhet tė ekspozohet nė diell pak nga pak, jo mė shumė se ēerekore ditėn e parė dhe tė evitohen orėt mė tė nxehta tė ditės. Pėr tė gjithė ata prindėr qė nuk i rezistojnė dot plazhit kėshillohet qė tė vegjlit e tyre tė mos i mbajnė nė bregdet pas orės 09:00.