Nė pėrkujtim tė 100 vjetorit tė lindjes sė kompozitorit Lorenc Antoni:
ĒKA SHKROI LORENC ANTONI PĖR DEMIR KRASNIQIN?
Kompozitori
, etnomuzikologu, pedagogu , themeluesi i shkollės sė parė tė muzikės
nė Kosovė , pionieri i muzikės sė kultivuar artistike nė Kosovė dhe
redaktori i parė i muzikės popullore nė Radio Prishtinė , Lorenc
Antoni - nė Blenin e VII-tė tė pėrmbledhjes Folklori muzikor shqiptar
, tė botuar nga Redaksia e botimeve Rilindja tė Prishtinės , mė
1977, nė pjesėn hyrėse tė kėtij libri, pėrkatėsisht nė rubrikėn
Shėnime mbi pėrmbledhjen, faqe 16 , ndėr tė tjera pėr kėngėtarin dhe
rapsodin popullor Demir Krasniqi, shkruan:
Nė kėtė
pėrmbledhje janė pėrfshirė 93 kėngė e disa variante tė tyre . Tė gjitha
kėngėt janė incizuar nė shirit magnetofoni , nė tėrėsi . Pėr kėngėt
bifonike janė pėrdorė dy magnetofonė , njė pėr zėrin e parė e njė pėr
zėrin e dytė .
Nga ky
numėr kėngėsh , 46 janė incizuar nė terren e 9 sosh , prej banorėve
fshatarė tė ardhur nė Prishtinė pėr tė kryer ndonjė punė private .
Kėngėt
tjera, 38 dhe njė variant , i kemi incizuar prej Demir Krasniqit nė
Prishtinė . Kėto kėngė sipas origjinės , janė tė vendeve tė ndryshme tė
Kosovės , tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe njė e rrethit tė Tetovės .
Nga se janė marrė prej njė kėngėtari , e shohim tė nevojshme tė japim disa sqarime.
Demir
Krasniqi lindi nė Tugjec tė Kamenicės, mė 1950 . Nė vendlindje kreu
shkollėn fillore, kurse nė Prishtinė shkollėn e mesme tė muzikės , si
dhe njė vit tė shkollės sė lartė pedagogjike (dega e muzikės) . Tash
shėrben si mėsues i muzikės nė njė shkollė fillore tė Prishtinės .
Por,
Demiri ėshtė njėkohėsisht edhe kėngėtar popullor , qė ka edhe ansamblin
e vet , me tė cilin merr pjesė nė dasma nė tė gjitha vendet e Kosovės,
tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe nė shumė vende tė Maqedonisė .
Prandaj
ėshtė i detyruar t i mėsojė kėngėt e tė gjitha viseve , ku merr pjesė
me ansamblin e vet e t i kėndojė autentikisht ashtu si i kėndon vet
vendi .
Pėrveē kėsaj , Demiri ka njė kujtesė tė madhe . Na ka kėnduar mė se 100 kėngė popullore me tekste komplete dhe meloditė , me tė gjitha nuancat dhe zbukurimet .
Ai
nuk ėshtė vetėm kėngėtar i shkolluar , qė di tė shėnojė kėngėt edhe me
nota , por edhe kėngėtar i vėrtetė popullor , qė jeton nė kėngė dhe me
kėngė popullore .
Kėngėt e
Kosovės qė na i kėndoi Demiri , janė kėngė tė vjetra , tė cilat i kemi
dėgjuar shpesh herė dhe i dėgjojmė edhe sot e kėsaj dite . Ato nuk
kėndohen vetėm nė njė vend , por nė tėrė Kosovėn dhe nė vende tė tjera
, si nė valėt e Radio Prishtinės .
Kemi
pas rast t i krahasojmė disa kėngė qė na i kėndoi Demiri dhe qė i kemi
incizuar nė terren . Ato janė krejt identike , pa kurrfarė ndryshimesh
tė vogla melodike .
Prandaj
, edhe kėngėt qė i kėndoi ky kėngėtar i konsiderojmė si autentike , si
dhe ato tė incizuarat nė terren , ose prej banorėve tė vendeve tė
ndryshme , qė kanė ardhur rastėsisht nė Prishtinė .
Lorenc ANTONI
ĒKA SHKROI LORENC ANTONI PĖR DEMIR KRASNIQIN?
Kompozitori
, etnomuzikologu, pedagogu , themeluesi i shkollės sė parė tė muzikės
nė Kosovė , pionieri i muzikės sė kultivuar artistike nė Kosovė dhe
redaktori i parė i muzikės popullore nė Radio Prishtinė , Lorenc
Antoni - nė Blenin e VII-tė tė pėrmbledhjes Folklori muzikor shqiptar
, tė botuar nga Redaksia e botimeve Rilindja tė Prishtinės , mė
1977, nė pjesėn hyrėse tė kėtij libri, pėrkatėsisht nė rubrikėn
Shėnime mbi pėrmbledhjen, faqe 16 , ndėr tė tjera pėr kėngėtarin dhe
rapsodin popullor Demir Krasniqi, shkruan:
Nė kėtė
pėrmbledhje janė pėrfshirė 93 kėngė e disa variante tė tyre . Tė gjitha
kėngėt janė incizuar nė shirit magnetofoni , nė tėrėsi . Pėr kėngėt
bifonike janė pėrdorė dy magnetofonė , njė pėr zėrin e parė e njė pėr
zėrin e dytė .
Nga ky
numėr kėngėsh , 46 janė incizuar nė terren e 9 sosh , prej banorėve
fshatarė tė ardhur nė Prishtinė pėr tė kryer ndonjė punė private .
Kėngėt
tjera, 38 dhe njė variant , i kemi incizuar prej Demir Krasniqit nė
Prishtinė . Kėto kėngė sipas origjinės , janė tė vendeve tė ndryshme tė
Kosovės , tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe njė e rrethit tė Tetovės .
Nga se janė marrė prej njė kėngėtari , e shohim tė nevojshme tė japim disa sqarime.
Demir
Krasniqi lindi nė Tugjec tė Kamenicės, mė 1950 . Nė vendlindje kreu
shkollėn fillore, kurse nė Prishtinė shkollėn e mesme tė muzikės , si
dhe njė vit tė shkollės sė lartė pedagogjike (dega e muzikės) . Tash
shėrben si mėsues i muzikės nė njė shkollė fillore tė Prishtinės .
Por,
Demiri ėshtė njėkohėsisht edhe kėngėtar popullor , qė ka edhe ansamblin
e vet , me tė cilin merr pjesė nė dasma nė tė gjitha vendet e Kosovės,
tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe nė shumė vende tė Maqedonisė .
Prandaj
ėshtė i detyruar t i mėsojė kėngėt e tė gjitha viseve , ku merr pjesė
me ansamblin e vet e t i kėndojė autentikisht ashtu si i kėndon vet
vendi .
Pėrveē kėsaj , Demiri ka njė kujtesė tė madhe . Na ka kėnduar mė se 100 kėngė popullore me tekste komplete dhe meloditė , me tė gjitha nuancat dhe zbukurimet .
Ai
nuk ėshtė vetėm kėngėtar i shkolluar , qė di tė shėnojė kėngėt edhe me
nota , por edhe kėngėtar i vėrtetė popullor , qė jeton nė kėngė dhe me
kėngė popullore .
Kėngėt e
Kosovės qė na i kėndoi Demiri , janė kėngė tė vjetra , tė cilat i kemi
dėgjuar shpesh herė dhe i dėgjojmė edhe sot e kėsaj dite . Ato nuk
kėndohen vetėm nė njė vend , por nė tėrė Kosovėn dhe nė vende tė tjera
, si nė valėt e Radio Prishtinės .
Kemi
pas rast t i krahasojmė disa kėngė qė na i kėndoi Demiri dhe qė i kemi
incizuar nė terren . Ato janė krejt identike , pa kurrfarė ndryshimesh
tė vogla melodike .
Prandaj
, edhe kėngėt qė i kėndoi ky kėngėtar i konsiderojmė si autentike , si
dhe ato tė incizuarat nė terren , ose prej banorėve tė vendeve tė
ndryshme , qė kanė ardhur rastėsisht nė Prishtinė .
Lorenc ANTONI