Mrekullia dhe shpjegimi i Kur`anit ne driten e njohurave te reja Shkencore
Edhe nė tokė ka dėshmi pėr ata tė bindurit. Po edhe nė veten tuaj. A nuk jeni kah e shikoni? (Edh Dharijatė, 20-21)
Nė Kuranin Famėmadh ka shumė ajete, qė tregojnė se islami ėshtė fe e vėrtetė, e cila fe ngėrthen tė dhėna tė shumta shkencore. Shkenca bashkėkohore ėshtė fushė e veēantė pėr shpjegimin e tyre. Nga ajetet e pėrmendura mė sipėr, All-llahu i Madhėrishėm tėrheq vėmendjen e njeriut qė ti vėshtrojė, tė mendojė dhe ti studiojė tė dhėnat e shumta qė ndodhen nė tokė, por edhe mė tepėr tek vetė njeriu.
Sot njihen shkencėrisht mbi 1,5 milion lloje kafshėsh dhe mbi 500 mijė lloje bimėsh tė shpėrndara nė sipėrfaqen e Tokės.
Andaj Kurani Famėmadh nxit vazhdimisht njeriun qė tė shfrytėzojė begatinė e mendjes, ngase, sipas tė dhėnave shkencore bashkėkohore, njeriu e shfrytėzon vetėm 10% energjinė e trurit. Pėr ta shfrytėzuar pjesėn tjetėr tė energjisė intelektuale, njeriu duhet ta pėrfshijė e angazhojė edhe pjesėn tjetėr tė trurit tė quajtur nėnvetėdije. Kjo ėshtė njė bankė e vėrtetė dhe nė kasafortėn e vet ruan 90% tė energjisė dhe tė talentit njerėzor. Kjo energji madhėshtore e sistemit nervor qendror mund tė krahasohet me njė bllok akulli qė noton mbi ujė. Pjesa qė shihet ėshtė njė e dhjeta e pjesės qė ėshtė nėn ujė. Apo, siē bėn krahasim njė shkencėtar, nėnvetėdija i pėrngjan njė fshatari qė ecėn nė shkretėtirė. Ai duket i varfėr nga jashtė, por nėn tė ndodhet pasuria e papėrshkruar, ari i zi apo nafta.
Profesori i mirėnjohur Line thotė: Zoti ėshtė pa fillim e pa mbarim. Ai i njeh tė gjitha gjėrat dhe mbi tė gjitha ėshtė i Gjithėfuqieshėm. Mua mė paraqitet me veprat e Tij Madhėshtore, tė cilat mė ngashėrojnė, e mė habisin dhe mė bėjnė tė klith: Ēėshtė kjo fuqi e madhe, ēfarė menēurie dhe diturie, ēfarė krijimi i pėrkryer, tė cilin Zoti e tregon nė veprat e Tij nė mėnyrė tė pėrpiktė, nė baraspeshė tė plotė, e pėrpushmėri tė pėrsosur gjer nė detajet mė tė imėta!
Me tė vėrtetė shfrytėzimi i gjithėsisė nga njeriu tregon mėshirėn e pafund tė Zotit, qė ēdo gjė ia ka lėnė nė dorė njeriut. Gjithashtu edhe bukuria dhe pėrputhshmėria e papėrshkruar e gjithėsisė dėsh-mojnė pėr menēurinė e pafund tė Krijuesit, ndėrsa mbajtja e ruajtja e gjithėsisė nga shkatėrrimi, vėrtetojnė Madhėrinė dhe Fuqinė e Tij.
Kėtė mė sė miri e thekson Kurani Famėmadh nė ajetin vijues :
Po edhe nė vehten tuaj (keni tė dhėna). A nuk jeni kah e shikoni? (Edh Dharijatė,21)
Nė kėtė ajet tė shkurtė tė Kuranit tė lavdishėm, por shumė tė madh pėr nga kuptimi, All-llahu i Madhėrishėm tėrheq vėmendjen e njeriut pėr tė vėshtruar, gjurmuar dhe zbėrthyer dėshmit e Krijuesit. Pra, sė pari Kurani a.sh. na nxit tė vėshtrojmė dėshmit nė Tokė. Nėse nuk mund ta bėjmė kėtė, na drejtohet dhe na kėshillon qė ta vėshtrojmė vetveten.
Qe disa tė dhėna nga mjekėsia pėr njeriun:
Zemra jonė ėshtė pompa mė e pėrpikėt nė botė. Pėr ēdo 23 sekonda nėpėr zemėr kalojnė 5 litra gjak. Pėr njė ditė zemra shtie nė qarkullim 19 mijė litra gjak. Pėr 60 vjet qarkullojnė 480 milionė litra gjak. Kjo pompė tejet e pėrsosur me vetėlėvizės speciale peshon mesatarisht 230 gramė te femrat, ndėrsa 280 gramė te meshkujt.
Gjaku qarkullon nėpėr enėt e gjakut 100 mijė kilometra pėr 23 sekonda. Kjo shpejtėsi e qarkullimit tė gjakut ėshtė 215 herė mė e madhe se shpejtėsia e anijeve nė gjithėsi.
Kjo mrekulli e Krijuesit tė pėrsosur mund tė shpjegohet nė mėnyrė mė madhėshtore: pėr 11 sekonda, 25 miliardė kamionė mbartės tė ngarkuar me oksigjen dhe materie ushqyese tė domos-doshme (rruzat e kuqe tė gjakut) shkarkojnė barrėn e tyre nėpėr qeliza tė uritura tė kapilarėve tė gjakut.
Jeta e rruzave tė kuqe zgjat 42 ditė, ndonėse ato me pėrballim mė tė jetojnė deri nė 127 ditė. Kjo do tė thotė se gjaku ynė ripėrtėriet pėr ēdo 2 muaj, gjegjėsisht 200 miliardė rruza tė kuqe tė gjakut lindin dhe vdesin pėr ēdo ditė. Pėr kėtė All-llahu i Madhėrishėm nė ēdo kohė dhe nė ēdo ēdo ēast na drejtohet me pyetje: A nuk jeni kah e shihni?
Gjatė ecurisė sė frymėmarrjes mbushen me oksigjen 400 milionė zgavra nė mushkėritė tona. Sipėrfaqja e zgavrave (kanaleve) ėshtė 150 m².
Diafragma, muskuli qė ndan zgavrėn e kraharorit nga ajo e barkut, ėshtė organi muskulor mė veprues gjatė jetės sė njeriut. Ky organ nuk pushon asnjėherė. Ky muskul tkurret (kontrahon) 11 mijė herė nė orė, afro 264 mijė herė gjatė ditės apo 670 milionė herė pėr 70 vjet jetė.
Truri ynė ėshtė kompjuteri mė i pėrsosur nė botė. Ai pėrbėhet prej 100 miliardė qelizash tė pėrhimta, e barabartė me njė fuqi tė mbi 10 mijė programeve komjuterike nė veprim tė pėrhershėm . Sipėrfaqja e kėtyre komjuterėve ėshtė 250 mijė km² (sa gjysma e sipėrfaqes sė Francės). Tė shtojmė edhe diēka: nevojiten pak dashuri dhe intimitet pėr tė lindur krijesėn e re, njeriun. Kėtė nuk mund ta realizojė kurrė asnjė kompjuter.
Pėr ēdo ditė shkenca zbulon gjėra tė reja te njeriu. P.sh nė kohė tė fundit biologėt e Universitetit tė Miēigenit zbuluan nė lėkurė dhe nė flokė tė njeriut metale, siē janė: argjendi, plumbi, kallaji, zinku, hekuri, bakri dhe alumini.
Ciklonet dhe anticiklonet rrallėherė kalojnė shpejtėsinė 130 deri 140 km nė orė, kurse shpejtėsia e ajrit qė del prej mushkėrive nėpėr kordhat zanore gjatė teshtitjes arrin shpjetėsinė 390 km nė orė. ēfarė mrekullie e Krijuesit mė tė bukur!
Nė realitet ne jemi Qenie elktrike ngase qė tė 60.00 miliardė qelizat e njeriut shėrbejnė nė saje tė elektricitetit natyrorė tė tyre, qė i dhuroi Mjeshtri mė i pėrsosur, All-llahu i Gjithėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.
Shkenca e mjekėsisė thotė se ēdo qelizė e trupit tonė ėshtė njė uzinė nė miniaturė, nga brenda e elektrizuar me elektricitet negativ, ndėrsa nga jashtė me elektricitet pozitiv. Nė kėtė sistem gjenial bazohet metabolizmi ynė. Me anė tė elektrokardiogramit (EKG) dhe elektroencefalo-gramit (EEG) ne sot mund ta regjistrojmė elektricitetin qė emiton zemra dhe truri. All-llahu i Madhėrishėm thotė nė Kuranin fisnik:
Po edhe nė veten tuaj keni fakte. Anuk jeni kah e shihni ? (Edh Dharijat, 21)
Shumė njerėz e lexojnė kėtė ajet pa u thelluar shumė nė fjalėt kuptimplota qė i pėrmban ai. Duke zbėrthyer me vemendje kėtė ajet dhe duke vėshtruar vetveten, do tė gjejmė shumė shenja dhe dėshmi mu nė veten tonė.
Ndodh qė dikush tė thotė : unė jam zotėrues i vetvetes, unė e kontrolloj vetveten dhe bėj ēka mė teket. Por, kjo sėshtė e vėrtetė, sepse trupi i njeriut ėshtė pronė e All-llahut tė Plotėfuqishėm. A thua mund ta detyrosh tė pushojė pak zemrėn qė rrah pandėrprerė? Ose, nėse ndalet rastėsisht, e mund ta bėsh tė lėvizė pėrsėri? Si ke guxim tė vėrtetosh se e ke nėn kontroll dhe ia ke nėnshtruar zemrėn vullnetit tėnd. Kur fle, zemra rrah vazhdimisht dhe pa u ndalur.
Po frymėrrja? A thua ti merr frymė me vullnetin tėnd? Duhet ta dish se frymėrrja ėshtė njė veprim qė kryhet nė mėnyrė instiktive , gjashtėmbėdhjetė herė nė minutė, pa dashjen dhe kėmbėnguljen tėnde. Kur asaj i jepet urdhri hyjnor pėr tu ndalur, atėherė atė nuk mund ta rikthejė kush pėrsėri.
Po lukthi dhe gjithė ajo qė ngjet me tė, shqetėsimet dhe kundėrveprimet gjatė tretjes sė ushqimit; po lėngjet qė tajiten nga gjėndrat e shumta endokrine, a thua tė gjitha kėto kryhen sipas vullnetit tėnd? Po zorrėt dhe lėvizja e ushqimit nėpėr to, mėnyra si i thithin materiet e dobishme pėr organizmin dhe zhvillimin e tij dhe si i nxjerrin jashtė materiet e dėmshe. A thua tė gjitha kėto veprime kryhen sipas vullnetit tėnd, apo kryhen pa i hetuar fare?
Po rruazat e bardha tė gjakut-leukocitet, tė cilat ballafoqohen me mikrobet nė ēastin kur ato hyjnė nė trup?
Leukocitet sė pari e pėrcaktojnė mėnyrėn se si ti shkatėrrojnė mikrobet, nė mėnyrė qė palca kurrizore tė nxisin tajimin e materieve tė mjaftueshme tė qėndrueshme pėr ti mbytur mikrobet.
A mos jep urdhėr ti pėr kėtė veprim tė brendshėm, i cili i ngjan njė beteje tė vėrtetė vetėmbrojtėse? A mos i pėrcakton ti me mijėra ecuri biokimike qė zhvillohen pėr ēdo sekondė nė trupin tėnd?
Pra, tė gjitha kėto i nėnshtrohen vullnetit tė Zotit. Ato kryejnė detyrėn e tyre pa u ndalur, kurse ti nuk e heton fare kėtė.
All-llahu i Madhėrishėm ishte tejet i Mėshir-shėm ndaj nesh kur i krijoi tė gjitha kėto funksione vitale pėr trupin tonė dhe ua nėnshtrojė vetėm vullnetit tė vet, pėrndryshe njeriu as nuk do tė mund tė jetonte, as nuk do tė mund tė punonte e as nuk nuk do tė mund tė kryente detyrėn e tij nė ndėrtimin dhe rregullimin e kėsaj jetese nė gjithėsi.
Po ēdo tė ndodhte sikur zemra ti nėnshtrohej vullnetit tonė? Sigurisht ateherė do tė mbeteshim gjithmonė zgjuar, pėr tu kujdesur dhe qė zemra jonė do tė rrahtė normalisht.
Po ti nėnshtrohej lukthi vullnetit tonė, atėherė do tė na ishin dashur shumė orė qė pas ēdo sasie tė marrur tė ushqimit tė bėhet veprimi i tretjes sė ushqimit. Kurse, apo ti nėnshtrohej qarkullimi i gjakut vullnetit tonė, truri nuk do tė mund tė vazhdonte kurrėsesi detyrėn e vet nė kėtė jetė, sepse ai ėshtė i zėnė dhe i kapluar me qindra e mijėra shėrbime, tė cilat kryhen nė ēdo minut.
Tė gjithė kėta shembuj qė morėm mė sipėr njihen nga njerzit dhe kėtė All-llahu i Madhėrishėm e ka bėrė me qėllim qė tua tėrheqė vėrejtjen njerėzve se ne nuk kemi qėndrim vetanak dhe se ēdo gjė ėshtė nė njohuritė e All-llahut tė Plotfuqishėm.
All-llahu i Madhėrishėm na pėrkujton vazhdi-misht nė Kuaanin fisnik:
Dhe, a nuk menduan ata me vetėn e
tyre ... (Er Rrum, 8)
Allahu i Madhėrishėm na solli mjaft fakte se edhe lėvizjet tona nuk mund tė bėhen pa fuqinė e tij tė pakufishme. Fjala vjen, nėse dėshiron tė ngritesh nga vendi ku je ulur, sa muskuj duhet ti vėsh nė lėvizje gjersa tė ngritesh? Ne ngritemi dhe as qė dimė dhe as qė mendojmė se cilėt muskuj i shtimė nė veprim e cilėt jo. Pra, lėvizja e cila kryhet me ndihmėn e muskujve tė trupit tonė nė ēastin e ngritjes ajo nuk kryhet me vullnetin tonė. Vetėm dėshira pėr tu ngritur ėshtė e jona.
Pra, tė gjitha lėvizjet trupore dhe tė gjitha ecurit mendore i janė nėnshtruar vullnetit tė Zotit tė Plotfuqishėm.
Ēdo lėvizje mban nė vete shifrėn hyjnore tė cilėn All-llahu e ka krijuar nė trupin tonė.
Ta rikujtojmė ajetin e Kuranit:
Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, Krijuesi i ēdo sendi, nuk ka Zot tjetėr pos Tij, e si prapėso-heni? (Gafir, 62)
Nėse ne shohim me sy, ne shikojmė me fuqinė e All-llahut, i cili i ka dhuruar syrit fuqinė e tė parit. Nėse ecim, flasim e dėgjojmė, ne po ashtu i kryejmė kėto veprime me fuqinė e All-llahut, i cili u ka dhuruaur kėmbėve, gjuhės e veshėve mundėsinė e levizjes, tė tė folurit dhe tė dėgjuarit.
Po tė ishin tė gjitha kėto nė aftėsitė tona vetanake atėherė, askush nuk do tė mund tė na merrte aftėsinė e tė parit, tė tė dėgjuarit. Tė lėvizjes apo tė folurit tonė.
Lexojmė me respekt dhe meditojmė lidhur me ajetin e Kuranit Famėmadh:
Allahu ėshtė Ai qė ju krijoi nė njė gjendje tė dobėt, pastaj pas saj dobėsive ju dha fuqi, e pas fuqisė, dobėsi e pleqėri. Ai krijon ēka tė dojė, Ai ėshtė mė i Dijshmi, mė i Fuqishmi. (Er Rrum,54)
A thua cili njeri do ta ta dėshironte pleqėrinė dhe humbjen e gjallėrisė jetėsore?!.
Allahu i Madhėrishėm nė Kuranin fisnik thotė :
Dhe se Ai bėn pėr tė qeshė dhe pėr tė qarė. (En Nexhm, 43)